| Žemės ūkio paskirties žemė | žemė naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, taip pat žemės sklype esančius miško plotus ir vandens telkinius. |
| Miškų ūkio paskirties žemė | žemė, kurią užima mišku apaugęs plotas (medynai), taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių pašarų aikštelės, miškui įveisti skirta žemė, miško valdose įsiterpusios žemės ūkio ir kitos naudmenos. |
| Vandens ūkio paskirties žemė* | žemė, kuriai priskiriami Kuršių marių, upių, ežerų, tvenkinių, taip pat prieplaukų, elingų, kitų vandens ūkio objektų, pakrančių ir salų užimti plotai. (* - Teritorinės jūros vandenų plotas 186100 ha į Lietuvos Respublikos žemės fondą neįskaitytas. ) |
| Konservacinės paskirties žemė | saugomų teritorijų žemė, kuriai priskiriami rezervatai, rezervatinės apyrubės ir kultūros paveldo objektais užimti žemės sklypai. |
| Kitos paskirties žemė – žemė | pagal teritorijų planavimo dokumentus skirta gyvenamosioms, visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijomis bei naudojama naudingųjų iškasenų, atliekų saugojimo, krašto apsaugos ir kitiems tikslams. |
| Laisvos valstybinės žemės fondas | neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra. |
| Žemės sklypas | teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės savininkas ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo naudojantis žemę nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar nuomos teise. |
| Žemės naudmenos | žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Žemės ūkio naudmenos – plotai, kuriuos sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos. |
| Ariamoji žemė | nuolat dirbami (ariami) ir laikinai nedirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius, pūdymai, dirvonai, daržai, inspektai, laikini polietileno plėvele dengti šiltnamiai, braškynai, avietynai ir plotai, kuriuose auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai. |
| Sodai | vaismedžiais ir vaiskrūmiais (obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, serbentais, agrastais, aronijomis, svarainiais ir kt.) užsodinti žemės plotai, kiti vaismedžių ir vaiskrūmių užimti plotai, taip pat mėgėjų sodų žemės sklypai. |
| Pievos ir natūralios ganyklos | prie pievų priskiriami daugiametėmis pievų žolėmis užsėti (kultūrinės pievos, įrengtos durpiniuose dirvožemiuose, atlikus melioracinių ir agrotechninių priemonių kompleksą) ar natūraliai apaugę žemės plotai (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), sistemingai šienaujami ar galimi šienauti. Prie natūralių ganyklų priskiriami plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba tinkami naudoti gyvuliams ganyti. |
| Miškas (miško žemė) | ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. |
| Keliai | žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai – tiltai, viadukai, automobilių sustojimo ir stovėjimo vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt. Kaimo vietovėse prie kelių taip pat priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninėms ir kinkomojo transporto priemonėms, žemės ūkio technikai privažiuoti prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai). Miškuose prie kelių priskiriami ir prie atskirų sklypų, kitų objektų privažiuoti ar medienai išvežti skirti 5 metrų ir platesni keliai. Geležinkelio užimtas žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai), grioviai, traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio įrenginiai ir jų apsauginė zona, priskiriamas prie kelio. |
| Užstatyta teritorija | statiniais, išskyrus kelius, užstatyta ir kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama (kiemų, aikštelių, priklausomųjų želdynų ir pan.) žemė; aikštės, stadionai, aerodromai; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai, namų valdų žemės sklypai ir šių žemės plotų dalys bei gamybinės teritorijos. |
| Vandenys | paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančio ar stovinčio vandens) bei tarpiniai vandenys (Kuršių marios). Prie paviršinio vandens telkinių priskiriami ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, grioviai, išskyrus pakelių, didesnės kaip 0,04 ha kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu. |
| Kita žemė | plotai, kuriuos sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė. |
| Medžių ir krūmų želdiniai | atskirieji želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys) ir želdinių (medžių ir krūmų) plotai, nepriskirti prie miškų. Pavieniai medžiai ir krūmai, jų grupės, eilės prie želdinių (medžių ir krūmų) plotų priskiriami, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,1 ha ploto kontūrą |
| Pelkės | įmirkę žemės plotai su charakteringa pelkių augalija, kuriuose vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis. |
| Pažeista žemė | eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotai. |
| Nenaudojama žemė | žemės ūkio augalų auginimui netinkami arba dėl mažos ūkinės vertės dirvožemių negalimi nuolatos naudoti ganymui ir šienavimui statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai ir smėlynai, jeigu jie nepriskirti prie miško žemės, medžių ir krūmų želdinių ar kitų naudmenų, pelkėti duburėliai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, išgraužos, skardžiai, dykvietės. Prie nenaudojamos žemės gali būti priskiriami nugriautų statinių liekanų užimti ir nesutvarkyti plotai, jeigu jie nepriskirti prie užstatytos teritorijos ir nenaudojami žemės ir miškų ūkio ar kitokiai veiklai, miškų ūkio paskirties žemės plotai po aukštos įtampos elektros linijomis, jeigu ten neauginami miško augalai ir plotas pagal požymius nepriskirtinas prie žemės ūkio ar kitų naudmenų, prie tvenkinių pylimai ir kita žemė, nepriskirta prie užstatytos teritorijos, kelių, pelkių ar kitų žemės naudmenų. |
| Nusausinta žemė | žemės plotai, kuriuose dirvožemio vandens režimas sureguliuotas įrengtomis drenažo sistemomis ar iškastais grioviais. |
| Drėkinama žemė | žemės sklypai, kuriuose įrengtos dirvožemio drėkinimo sistemos. |
| Apleista žemė | sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. |
| Nekilnojamojo turto registras (NTR) | valstybės registras, kuriame vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro ir kitais įstatymais registruojami žemės sklypai, statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai. NTR kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys apie jų dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybės, statinių geometrinius parametrus ir naudojimo sąlygas |
