Vėdinimo tikslas. Kas svarbiausia apsisprendžiant ?

Didelis pastatų sandarumas palyginti su senesne nesandaria statyba kelia itin aukštus reikalavimus gyventojų įpročiams vėdinti patalpas. Nuolatinis patalpų vėdinimas per atidarytus langus sugriauna visas jūsų pastangas išsaugoti šilumą.  Tačiau nepakankamai vėdinant patalpas, jose gali atsirasti nemalonus kvapas, pelėsis bei tai gali kenkti gyventojų sveikatai. Netoli namų esantys triukšmo šaltiniai , dulkės, patalpų saugumo reikalavimai užkerta kelią tinkamam vėdinimui.

Situaciją galima gerokai pagerinti įrengiant vėdinimo sistemą, padedančią gyventojams optimaliai vėdinti patalpas. Be šilumos izoliacijos ir modernios šildymo įrangos vėdinimo sistema yra privaloma modernių, energiją taupančių namų dalis.

Oro kaita

Pastatuose oro kaita dažniausiai vyksta tik per angas išorinėse sienose, pvz., plyšius, tarpus ir, visų pirma, duris bei langus. Tik labai nedidelė dalis oro kaitos vyksta difuzijos būdu sienose. Kadangi oro kaitos intensyvumas pirmiausiai priklauso nuo vyraujančių oro sąlygų (ypač vėjo ir temperatūros), moderniuose, sandariai pastatytuose namuose gyventojams užtikrinti optimalią oro kaitą atidarant ir uždarant langus yra sudėtinga.

Vėdinimo sistemos suteikia galimybę higieniškai ir energijos atžvilgiu efektyviai vėdintis orui, be to, šį procesą pagal individualius poreikius galima valdyti automatiškai. Statinių technikoje oro kaita apibūdinama oro kaitos rodikliu. Šis parodo, kokia oro dalis atnaujinama per valandą. Gyvenamosiose patalpose oro kaitos rodiklis vidutiniškai turėtų būti 0,5/h ir, net išvykus šeimininkams, nenukristi žemiau 0,3/h ribos (būtinasis vėdinimas). Tai reiškia, kad maždaug kas tris valandas visas patalpų oras turi atsinaujinti.
Energijos taupymas

Visus pastato energijos nuostolius sudaro šilumos laidumo nuostoliai per išorines sienas, stogą, grindis, langus, duris (lemia šilumos izoliacija) ir šilumos nuostoliai dėl vėdinimo. Naudojant modernias izoliacines medžiagas šilumos laidumo per atitvaras nuostolius galima sumažinti, tad pastatuose šilumos nuostoliai dėl vėdinimo tampa pagrindiniu šilumos praradimo šaltiniu. Moderniuose pastatuose net iki 65 % visos reikalingos šilumos reikia tiekiamo gryno oro sušildymui.

Vokietijoje 2002 m. vasarį įsigaliojęs Energijos taupymo reglamentas (EnEv) nustatė ribas energijos poreikiui pastatuose. Šiuo atveju atsižvelgiama į energijos poreikius šildymui, vėdinimui ir geriamo vandens šildymui. Pagal reglamentą pastato savininkas gali pasirinkti, kokias energijos taupymo priemones naudoti nurodytoms ribinėms vertėms pasiekti: statybines ar inžnerines. Šiuo atveju būstuose įrengus rekuperacines vėdinimo sistemas sumažėja šilumos nuostoliai dėl vėdinimo ir padidėja technikos energijos našumas. Remiantis Energijos taupymo reglamento reikalavimais, jei rengiama rekuperacinė vėdinimo sistema, šilumos izoliacija pastate gali būti paprastesnė. Dėl šiandien įsigalėjusios modernios elektrinių variklių technologijos šiuolaikiniai vėdinimo prietaisai sunaudoja minimaliai elektros energijos.
Oro kokybė

Kad gyventojai gerai jaustųsi ir būtų sveiki, lemiamą reikšmę turi minimali oro kaita. Paveiksle pavaizduota, kokią įtaką oro kaita turi CO2 koncentracijai kambario ore. Kartu su CO2 ore atsiranda drėgmės, kvapų ir iš baldų bei statybinių konstrukcijų išgaravusių medžiagų. Viršijus ribinę vertę, gyventojus kamuoja galvos skausmas, nuovargis ar dėmesio koncentracijos trūkumas.

Vėdinimo sistemos suteikia galimybę jaustis geriau, nes, pavyzdžiui, naktį į miegamąjį kambarį nuolat patenka gryno oro. Moderni gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema pajėgia pašalinti visas atsiradusias kenksmingas medžiagas bei oro drėgmę.

Apsauga nuo pelėsio

Pagrindinė pelėsio ir pastato defektų atsiradimo priežastis – pernelyg aukšta oro drėgmė. Normaliomis sąlygomis gyvenamosiose patalpose kasdien į orą garų pavidalu paleidžiami keli litrai vandens, gyventojams verdant, skalbiant bei iškvepiant orą. Kaip oras pasisavina vandenį, priklauso nuo temperatūros, todėl esant nepakankamam vėdinimui paviršiai tampa šalti ar pernelyg drėgni arba ant jų netgi kondensuojasi vandens garai.Pelėsiui atsirasti iš esmės nebūtinas maksimalus oro prisisotinimas garais ar maksimali kondensacija. Dažniausiai pelėsis gali susidaryti net ir esant apie 80 % santykinei oro drėgmei, kuri virtuvėse ir voniose pasiekiama lengvai.

Vienintelis veiksmingas kovos būdas su pelėsiniu grybeliu – tai tinkamas ir pakankamas vėdinimas. Kontroliuojant būsto vėdinimą galima apriboti oro drėgmę ir sumažinti pelėsio atsiradimo tikimybę.

Nauda sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad esant pakankamai oro kaitai galima apriboti ar net sumažinti namų dulkių erkių kiekį, kadangi šių erkių populiaciją stipriai riboja žema patalpų oro drėgmė. Amerikos mokslininkų vertinimu, beveik 80% vaikų astmos atvejų yra susiję su alergija dulkių erkėms. Vertinama, kad kas trečias vokietis yra alergiškas. Būsto vėdinimą vykdant per oro filtrus galima užkirsti kelią apie 80 % alergijos sukėlėjų. Jei kamuoja žiedadulkių alergija, rekomenduojama įdėti, pavyzdžiui, žiedadulkių filtrą, jog alergenai tikrai būtų sulaikyti.
Įvairių tyrimų pranešimų išvados vienareikšmiškai rodo, kad naudojant nuolat veikiančią gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrangą namų dulkių erkių kiekis smarkiai sumažėja, o alergenai tikrai sulaikomi.
Tačiau patalpų valdomo vėdinimo pranašumus jaučia ne tik nuo žiedadulkių ar erkių alergijos kenčiantys asmenys, bet ir visi kiti gyventojai. Esant patalpose negrynam orui žmogus nesąmoningai įkvepia mažiau. Mažas įkvepiamo oro kiekis ir prastas aprūpinimas deguonimi ne tik mažina fizinį aktyvumą, bet ir yra prasčiau veikiančios imuninės sistemos priežastys.
Komfortas

Žmogus daugiau nei 90 % laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl savaime suprantama, kodėl siekiama sukurti nepriekaištingą gyvenamųjų patalpų kokybę. Prie to reikšmingai gali prisidėti reguliuojamas namų vėdinimas.
Dėl nuolatinio lauko oro filtravimo pagerėja sveikatos būklė. Lauko orą rekuperacijos būdu galima iš anksto sušildyti ir be gūsių įleisti į vidų, o nemalonūs aplinkos dalykai kaip nešvarumai ar triukšmas liks už sienos. Ši įranga ypač naudinga intensyvaus eismo gatvėse ar kitose vietose, kur didelis triukšmas.
Kitas reguliuojamos gyvenamųjų patalpų oro vėdinimo sistemos privalumas – galimybė karštuoju metų laiku naktimis pastatą vėdinti grynu oru.
Gyvenamosiose patalpose naudojant reguliuojamą vėdinimo įrangą, galima išvengti oro drėgmės, pelėsinio grybo susidarymo bei dėl šių priežasčių susidariusių defektų pastate. Reguliuojama būsto vėdinimo sistema, nuolat tiekianti gryną orą, gali pagerinti savijautą. Kartu su padidėjusiu gyvenimo komfortu būsto vėdinimas padeda pasiekti ir kitą vertingą tikslą, t.y. optimaliai atitikti energetikos, statybinės fizikos ir higienos reikalavimus bei, efektyviai taupant energiją, prisidėti prie gamtos išteklių puoselėjimo.

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas