Užkirskime kelią legioneliozei!

Legionella bakterija, kuri sukelia legioneliozę, buvo atrasta 1976 m. po pneumonijos protrūkio tarp karo veteranų (legionierių) suvažiavimo dalyvių Filadelfijoje, JAV, gyvenusių viename viešbutyje. Bakterija buvo pavadinta Legionella pneumophila ( tas, kas „mėgsta“ plaučius). Šis atradimas paaiškino ankstesnius ligos protrūkius. Nuo tada dešimtys tūkstančių legioneliozės atvejų buvo užregistruota visame pasaulyje. Tai yra plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella genties bakterijos.Liga pasireiškia 2-5 dieną po užsikrėtimo. Legioneliozės požymiai pirmiausia yra panašūs į gripo. Atsiranda stiprus karščiavimas, krečiantis šaltis, galvos bei raumenų skausmas, viduriavimas ir pilvo skausmas.  Po to seka sausas kosulys, kvėpavimo sutrikimai ir kiti plaučių uždegimo simptomai. Gali sutrikti ir kitos kūno funkcijos, taip pat ir paciento sąmoningumas. Legionella bakterija kelia grėsmę visiems. Ar jie susirgs legionelioze, daugiausia priklauso nuo nuo bakterijų kiekio ir pacientų atsparumo.  Dauguma žmonių, gavę kontaktą su bakterija, nesuserga. Dažniausia aukomis tampa žmonės, kurių organizmo atsparumas yra sumažėjęs dėl rūkymo, senatvės, ligų, tam tikrų vaistų vartojimo ir dėl kitų faktorių. Legioneliozė kitaip vadinama Legionierių liga ar Pontjako karšlige.
Šiandien Legionella bakterijos grupę sudaro 40 žinomų porūšių. Legionella bakterijos natūraliai gyvena vandenyje: ežeruose, vandentiekio kanaluose ir požeminiuose vandenyse, dirvožemyje. Būdamos šiuose telkiniuose jos nekelia pavojaus žmonėms, nes žemesnėje nei 20°C temperatūroje bakterijos yra neveiklios ir nesidaugina. Lėtai tekančiame ar visiškai stovinčiame 20OC- 45°C temperatūros vandenyje jos dauginasi, o tampa ypač aktyvios ties 38°C-40°C temperatūra. Didžiausią grėsmę kelia bakterijos, besidauginančios karšto vandens ruošimo prietaisuose ir vamzdynuose, kur vandens temperatūra, įvairūs nešvarumai ir mikroorganizmai sudaro idealią terpę joms vystytis. Legionelioze užsikrečiama, įkvėpus vandens dulksnos (aerozolio), turinčios aktyvių Legionella bakterijų. Vandens purslai atsiranda ten, kur, vanduo atkeliauja vamzdžiais iš karšto ir šalto vandens rezervuarų: duše, sūkurinėse voniose, šaldymo kanaluose (pvz., skirtuose oro kondicionavimui), oro drėkintuvuose, dekoratyviniuose fontanuose, aukštos slėgio plovimo įrenginiuose, daržovių drėkintuvuose parduotuvių prekystaliuose. Esant 50OC vandens temperatūrai, Legionella bakterijos žūsta per keletą valandų, esant 60OC – per 10 minučių, o prie 70OC – per 1 minutę. Tačiau bakterijų, kurios gyvena vamzdžių viduje, sunaikinimui reikia daugiau laiko.
Todėl dėl netinkamai sukonstruotos vandentiekio sistemos gyvenamuose namuose, administracinės bei gamybinės paskirties patalpose šių bakterijų gali daugėti ir tai gali tapti problema. Naudojant karšto vandens savybes bei teisingą vandens šildymo sistemos konstrukciją, Legionella bakterijų plėtimąsi galima sustabdyti. Svarbiausia - palaikyti šildymo sistemą švarią, šaltą vandenį šaltu, o karštą - karštu.
Patarimai, kuriais turėtumėte naudotis, statant ar rekonstruojant namą.
Visa šalto ir karšto vandentiekio sistema turi būti sukonstruota taip, kad Legionella bakterijos ir kiti mikroorganizmai negalėtų daugintis ir pasiekti pavojingos ribos.
1. Montuokite sistemą kiek įmanoma paprastesnę bei lengviau eksploatuojamą. Įsitikinkite, kad sistemos naudojimosi instrukcija įvertina legioneliozės riziką.
2. Karšto vandens temperatūra jo išleidimo čiaupuose neturi būti mažesnė nei 50°C, o karšo vandens šildytuvuose ir kitose talpose, kur karštas vanduo nejuda, temperatūra negali būti mažesnė nei 60°C visame šildytuvo tūryje. Jei boileryje paruoštas karštas vanduo yra žemesnės temperatūros, (pavyzdžiui, šilumos siurblių ar soliarinėse sistemose), turi būti numatytos priemonės pakelti temperatūrą virš 60°C (pvz, elektrinio šildytuvo pagalba). Didesnėse karšto vandens sistemose turėtų būti plaikoma ne žemesnė nei 50°C ir didesnė karšto vandens temperatūra (priklausomai nuo atstumo tarp šildytuvo ir čiaupo). Įmontuokite svarbiose karšto vandentiekio vietose termometrus temperatūrai stebėti. Būtina sistemą pasterizuoti periodiškai, keliant vandens temperatūrą šilumokaičiuose ir visame vamzdyne tam tinkamu metu (pvz. naktį) ir periodiškumu įvertinant tikimybę vandeniui pavojingai užsistovėti.
3. Nepamirškite nusiplikymo pavojaus. 3-čio laipsnio nudegimai atsiranda, kai kontaktas su 50°C temperatūros vandeniu trunka virš 5 minučių, su 52°C temperatūros vandeniu - 1.5 minutės, 57°C temperatūros vandeniu - 10 sekundžių, 65°C – tik 1 sekundę. Nenorėdami rizikuoti apsiplikyti karštu vandeniu – naudokite švedų gamintojo ESBE termostatinį karšto vandens vožtuvą. Jūs galėsite naudotis žemesnės nei 50°C temperatūros iš čiaupo tekančiu vandeniu, kai tuo tarpu vamzdyne jo temperatūra yra aukštesnė.
4. Drungno vandens sluoksnis karšto vandens boilerio apatinėje dalyje yra pagrindinis Legionella bakterijų atsiradimo židinys. Taip gali atsitikti, kai šildytuvo šildymo elementas yra toliau nuo boilerio dugno. Todėl, rinkdamiesi karšto vandens šildytuvą, atkreipkite dėmesį į jo konstrukciją, kad jo apatinėje dalyje būtų įmontuotas termometras boilerio apatinės dalies vandens temperatūros stebėjimui arba yra pritaikytos kitos tai užtikrinančios priemonės.
5. Karšto vandens šildytuvo konstrukcija turi būti pritaikyta lengvam jo vidaus (ypatingai – dugno) valymui, nes nuosėdos ir mikroorganizmai, besikaupiantys šildytuvo dugne, yra puiki terpė vystytis Legionella bakterijoms.
6. Venkite aklinų vamzdžių, kuriuose vanduo nejuda. Tokioje aplinkoje Legionella bakterija ypač klesti ir yra be galo sunku jos atsikratyti.
7. Šaltas (geriamas) vanduo turi būti išties šaltas ir negali būti be tikslo šildomas. Bakterija gali daugintis, ir jei 20 °C vanduo bus ilgą laiką ramus (stovintis). 
8. Reguliariai atlikite vandens analizę ir dezinfekuokite savo vandens sistemą. Tam yra keletas skirtingų būdų: vandens chloravimas, apdorojimas sidabro ir vario jonų priedais, chlorino dioksidu bei dezinfekcija karštu vandeniu. Pigiausias ir tikriausiai efektyviausias dezinfekcijos būdas yra vandens temperatūros pakėlimas iki 70°C ir tokio vandens srauto judėjimas vamzdžiuose 5-30 minutėm. Reikalinga laiko trukmė priklauso nuo vamzdyno sistemos dydžio ir konstrukcijos. Turėkite omeny ir nusiplikymo riziką. Po dezinfekcijos turi būti padaryta nauja vandens analizė. Tačiau, jokios priemonės nepasieks bakterijos atsiradimo šaltinių nenaudojamose vamzdynų dalyse, kuriose nėra galimybės cirkuliacijai ir dėl mažo naudojimo vanduo užsistovi.

Jei jau turite įrengtą karšto vandens sistemą, nepamirškit:
• matuoti iš čiaupo tekančio vandens temperatūrą. Gyvenamose patalpose vandens temperatūra turi būti ≥50°C visuose čiaupuose.
• atidžiai sekti karšto vandens temperatūrą boileryje, šilumokaičiuose ir karšto vandens cirkuliaciniuose vamzdžiuose. Karšto vandens temperatūra turi būti ne per žema. Įmontuokite termometrus vandentiekio sistemoje patogioje pažiūrėti vietoje.
• reguliariai valyti karšto vandens boilerį. Bakterija tarpsta jų dugne esančiose nuosėdose.
• pašalinti nenaudojamas vamzdyno dalis. Taisyklė sako, kad likusios vamzdyno dalys negali būti ilgesnės už vamzdžio diametrą.
• leisti karštam vandeniui duše ar čiaupe laisvai nutekėti, jo netaškant, jei jis kurį laiką nebuvo naudojamas ir nebuvo pasterizuotas, pavyzdžiui, duše, įrengtame vasarnamyje, ilgesnį laiką išvažiavus iš namų arba atvykus į viešbutį.

Saugokitės, kad legionella bakterija neatsirastų jūsų vandenyje. Užkirskite kelią bakterijos dauginimuisi.

UAB „Vilterma“
Vilnius, Laisvės pr. 77-418, Vilnius. Tel.: 274 27 88