Kad dūmai rūktų ne pro langus, o per kaminą!

Atėjus žiemai ir prasidėjus kūrenimo sezonui, vis dažniau tenka girdėti apie šen bei ten kilusius gaisrus. Gaisras gali kilti ir dėl netvarkingo dūmtraukio (kamino). Kaip prižiūrėti, kaip dažnai turėtų būti valomas dūmtraukis? Ką dar reikėtų atsiminti kūrenantiems katilus ir krosnis tokią gilią žiemą kaip ši? Kalbiname dūmtraukių bei židinių eksploatacijos specialistą Edmundą Garuolį.

prekesjums1.jpg

Dūmtraukiai su indėklais - saugesni

„Gili žiema, kaip šioji, pareikalaus savo, - teigia pašnekovas. - Pirmiausia ar kūrenantys turi pakankamai malkų atsargų? Ar jos nešlapios? Degdamas šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Buvo atvejų, kai per dvi savaites visiškai užsiteršė naujas dūmtraukio indėklas, nes šeimininkai kūreno žaliomis, tiesiai iš miško parvežtomis malkomis. Šlapios malkos kur kas labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą”.

„Ar daug priklauso dūmtraukio užterštumas nuo deginamų malkų rūšies?”

„Žinoma, kūrenant sakingą medieną, pavyzdžiui, eglines malkas, kanalai užsitraukia labai greitai. Tas pats pasakytina ir apie alksnį. O kaitrios malkos, atvirkščiai, tarytum valo dūmtraukį”. Vis dėlto pašnekovas rekomenduoja malkas maišyti, nes kūrenant ištįsai kaitria mediena ilgainiui išdega apsauginės grotelės židiniams ir kt. Kaip žinoti, kada dūmtraukis baigia užsikimšti? „Tai pamatysi ir nenorėdamas – dūmai ima veržtis į vidų, o iš katilo (jeigu namas turi vietinę šildymo sistemą) ima bėgti kondensatas. Kartais dar klaidingai manoma, kad prakiuro katilas... Jeigu kamine įdėtas indėklas, kondensatas ima bėgti lauk, į pakurą, - dalijasi žiniomis E. Garuolis.

Anot pašnekovo, židinių dūmtraukiai užsiteršia lėčiau. Tačiau juos kūrenant šlapiomis malkomis, šeimininkai nespės valyti vis aprūkstančio apsauginio stiklo.

„Ar yra nustatytas periodiškumas, kuriuo remiantis būtina valyti dūmtraukius?”

E. Garuolis: „Kūrenantiems drėgnomis malkomis pasidomėti dūmtraukio būkle rekomenduočiau kas dvi savaitės. O kūrenent sausomis malkomis, dūmtraukiai yra valomi prieš kiekvieną šildymo sezoną.

Jeigu dūmtraukis neturi indėklo, kondensatas susigeria į sieneles. Dėl to gali trūkti plytos: karštas kondensatas susigeria, ir jei palėpė neapšiltinta, dėl temperatūrų skirtumo sienelės gali neatlaikyti. Indėklus turintys dūmtraukiai saugesni priešgaisriniu požiūriu, be to juos yra lengviau valyti”.

Ar daug degių suodžių susikaupia dūmtraukiuose?

„Iš 9 metrų aukščio dūmtraukio, kūrenus dvi savaites, išbyra pusantro kibiro suodžių. Tačiau daug kas priklauso nuo malkų, - pasakoja E. Garuolis. - Kanalai užsikemša kūrenant popieriumi (čia pašnekovas pamini vieną parduotuvę, kur šildomasi deginant pakuotes). - Po kelių savaičių šitokio kūrenimo iš užsikimšusio dūmtraukio teko pašalinti net 4 kibirus suodžių.

Besikaupiantys suodžiai dar pavojingi tuo, kad gali užsidegti. Kartais apsileidę gyventojai neprižiūri indėklų ir kaltina meistrus, jeigu prapuola trauka. O būna, jog indėklas tiek „apsinešęs”, kad nebeimanoma jo išvalyti.Tad abelieka arba traukti lauk, arba lietlempe padegti jame susikaupusius suodžius”.

Svarbu ir kur stovi dūmtraukis

Perkant dūmtraukiui indėklus, meistras pataria atsirinkti tinkamą, sertifikuotą produkciją, nes kaip ir visur, čia irgi visokio šlamšto pasitaiko. Gera tam skirta skarda dažnai sudėtyje turi molibdeno ir yra atspari rūgštims bei kitokiems nepalankiems veiksniams.

Kartais nesant traukos yra naikinamos pertvaros bei dedams indėklas. Taip pat trauka mažėja dūmtraukyje į kurį yra išvesta ventiliacija. Šiuo atveju irgi gelbsti indėklas.

„Minėjote, jog dūmtraukiui reikėtų skirti dėmesio kas dvi savaitės. Tačiau vargu ar tau įmanoma praktiškain ne skas dvi savaitės samdyti meistrą būtų labai brangu...”

„Tada reikia kūrenti sausomis malkomis”, - šypsosi pašnekovas. Anot jo, malkas geriausia pirkti prieš 2-3 metus ir per tą laiką gerai išdžiovinti. Jeigu tik yra tokia galimybė. Arba pirkti džiovintas. „Tenka skaičiuoti, kas pigiau, - tęsia mintį E. Garuolis. - O juk būna, kai į pakurą sumetami seni batai, guma ir kitoks šlamštas, ką draudžia gamtosaugos reikalavimai. Nederėtų kūrenti ir baldinių plokščių atraižų, nes jų sudėtyje esama klijų. Buvo toks atvejis: žmogus dirbo baldus gaminančioje įmonėje ir namo veždavosi atraižas, kuriomis kūreno krosnį.  Dingo trauka. Žmogus užsiropštė ant kamino, o jo anga užakusi –  du pirštai vos tilptų. Išvalyti jau nebebuvo galima, teko išmontuoti viską. Aišku, daugiau klijuotos plokštės atraižomis jis nebekūrena...”

„Ką galite pasakyti apie kūrenimą briketais?”

„Durpių briketai būna sausi. Vadinasi, galima drąsiai kūrenti. Tačiau būna ir su anglies priemaiša... Dar labai svarbu, kokioje vietoje stovi kaminas? Skrendant parasparniu matyti tamsios juostos... Yra vietos, kur, tarkime, stovi 13 metrų kaminas, bet jis netraukia. Pakeli tokį pusmetriu aukščiau – trauka atsiranda. Arba žemesnis kaminas su alkūnėmis ir mažesnio skersmens indėklu traukia geriau už šalia stovinti aukštą kaminą. Visa tai atsiranda dėl konkrečiai vietovei būdingo oro srovių judėjimo”.

Pašnekovo teigimu, kondensatas gali aktyviai kauptis dūmtraukiuose ir kūrenant kietmedžiu, jeigu taupumo sumetimais dūmų angos „šiberiai” labai pridaromos. Kieto kuro katilams ir krosnims naudingiausia, kai dūmų temperatūra dūmtraukiuose siekia 60-70 laipsnių. Tada latakai ir angos kūrenant užsiteršia mažiausiai. Pastebėta, jog esant 35-55 laipsnių dūmų temperatūrai, kondensatas jose kaupiasi labiausiai.

„Labiausiai linkę užsikimšti dūmtraukiai su šildymo sienelėmis, - sako E. Garuolis. - Sienelėse esantys latakai užsikemša greičiausiai. Tada arba dedami indėklai, arba suodžiai sudeginami, nes išvalyti jų nebegalima. Aišku, tai atlikti gali tik nusimanantis specialistas, kadangi bet kokia saviveikla gali tapti gaisro priežastimi”.

Prasidėjus kūrenimo sezonui padažnėja apsinuodijimų smalkėmis. Ka galite patarti?

E. Garuolis: „Prieš užšaunant sklendę reikia pažarstyti pakūrą ir žiūrėti, kad nebūtų joje  nesudegusio kuro ir žarijų. O jeigu tokių yra – negalima iki galo uždaryti dūmtraukio sklendės. Lengviausia patikrinti – atsargiai priartinus delną prie ketaus. Jeigu jie atvėsę tiek, kad galima laikyti pridėjus ranką, sklendę galima uždaryti”.

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas