TAUPYK IR GYVENK LENGVIAU

Kyla ir kils iškastinio kuro kainos, atsibodo ilgas kūrenimo sezonas ir šildymo priežiūra! Siūlome palengvinimą ir sutaupymą: pasiimti šilumą karštam vandeniui, bei daliniam būsto šildymui iš saulės ir už ją nereikės mokėti. Tokia investicija atsiperka greitai, nes taupote kurui ir trumpiau kūrenate krosnį.

Juk saulės energija yra nemokama ir neišsenkanti.

Saulė vasarą, šildo net ūkanotą dieną.

Saulės energijos naudojimas turi teigiamą poveikį aplinkai ir leidžia sutaupyti šildymui skirtas išlaidas, bei jėgas kūrenimui ir priežiūrai.

Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio saulė tiekia tiek energijos, kad jos beveik visiškai užtenka karštam vandeniui paruošti.

SAULĖS KOLEKTORIŲ SISTEMA

Pigiausias, paprasčiausias ir populiariausias saulės energijos panaudojimas yra karšto vandens ruošimas.

Ant pastato stogo sumontuoti saulės kolektoriai yra veikiami saulės spindulių, kurie įkaitina specialią plokštę (absorberį) esantį saulės kolektoriuje.

Absorberis įkaista ir perduoda energiją juo cirkuliuojančiam specialiam skysčiui, kuris šilumą nuneša į katilinėje sumontuotą karšto vandens talpą (boilerį) ir atiduoda ją vandeniui.

Kai saulė nešviečia, boilerį šildo atsarginis šildytuvas ar katilas.

Visą procesą valdo specialus kontroleris, turintis daviklius saulės kolektoriuose bei boileryje.

Kolektorių veikimo principas labai paprastas – sukauptą šilumą specialus siurblys perduoda į vandens šildytuvą. Vasarą jame vanduo gali įkaisti net iki 99° C, tačiau jei saulės nepakanka įšildyti iki reikiamos temperatūros, sistema ima naudoti papildomą energijos šaltinį.

Saulės kolektoriai – gera ir atsiperkanti investicija, mat padengia daugiau nei pusę vandens šildymui skirto metinio energijos poreikio.

LIETUVOJE SĄLYGOS PALANKIOS

Gali kilti abejonės gal todėl, kad mūsų galvose vis dar skamba daininga eilutė – čia Lietuva, čia lietūs lyja?

Tačiau saulės energijos panaudojimą skatina Europos komisijos Jungtinių tyrimo centro (EC JRC) pateikiami duomenys: į Lietuvą patenkantis metinis saulės spindulinės energijos kiekis (vidutiniškai apie 1005 kWh/m²) beveik nenusileidžia patenkančiam į Vokietijos teritoriją (apie 1007 kWh/m²) ir lenkia Didžiosios Britanijos (apie 964 kWh/m²), Belgijos (975 kWh/m²), Olandijos (976 kWh/m²) rodiklius.

Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.

Dauguma žmonių laukia valstybės paramos, ir lygina kiek gauna paramos Voketija, bet palygine kainas matome kad pas juos su parama, gaunasi suma didesnė nei pas mus apie 50%

Šioje srityje pirmauja Vokietija, kuri 2010 metais prie jau turimų 9800 MW galios fotovoltinių sistemų pridėjo dar 6500 MW (EPIA duomenys). Tačiau labiausiai nustebino Čekija, kuri per praėjusius metus saulės sistemų instaliuotą galią padidino 1000 MW, tiek pat kiek ir Italija, bei pralenkė Ispaniją (375 MW), Prancūziją (500 MW) ir Graikiją (150 MW). Galima teigti, kad Čekija nuveikė tiek, kiek trys Europos milžinės kartu sudėjus.

Įdomųs faktai:

Pavyzdžiui, Saulės aukštis virš horizonto Kauno platumoje kinta 47° intervalu. Didžiausias jis birželio 22 (58,5°), mažiausias – gruodžio 22 (11,5°). Daugiausiai saulėtų valandų būna gegužės–rugpjūčio mėn. (po 230–270 val.), o mažiausiai – lapkritį–sausį (po 30–45 val.). Lapkritį–sausį daugiausia apsiniaukusių dienų (vidutiniškai po 17–23 dienas per mėn.), o vasarą tokių dienų būna tik 5–10 per mėnesį.
Šilčiausias mėnuo – liepa (pajūryje – rugpjūtis), šalčiausias – sausis (pajūryje – vasaris). Vidutinė maksimali temperatūra (šilčiausių dienos valandų temperatūra) net tris mėnesius – birželį, liepą ir rugpjūtį – aukštesnė negu 20 °C (pajūryje – tik liepą ir rugpjūtį). Vidutinė minimali oro temperatūra (šalčiausio laiko temperatūra) balandį–spalį yra teigiama (pajūryje – iki lapkričio pabaigos), kitu metų laiku – neigiama. Absoliutus oro temperatūros maksimumas 37,5 °C užregistruotas Zarasuose 1994 07 30, absoliutus minimumas – 42,9 °C Utenoje 1956 02 01.
P.S. Pamastymui:

Tiesiog tai veikia, atsiperka, bei ekologiška.

Kaip praktikoje gali padėti saulės kolektoriai:

Kovai su pelėsiu panaudokime saulę.

Pelėsis – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10 µm diametro atskiros ląstelės. Jie yra siūliniai grybai, turintys vienintelį siūlą, vadinamą hifu.

Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros būtinos sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, rūgštinis pH, deguonis. Dažniausiai jie auga ant vidinių paviršių, bet kai kada gali vystytis ir išoriniuose paviršiuose. Pelėsiai dauginasi sporomis.

Pamiršti maisto produktų likučiai po keleto dienų pasidengia voratinklišku grybienos sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėja.

Nustatyta, kad vieni pelėsių grybeliai gali sukelti alergiją, kiti - plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms.

Ypatingai palankios sąlygos atsirasti pelėsiui yra vonios kambarys. Pačios palankiausios sąlygos vystytis pelėsiui yra vasaros laikotarpis, nes ore būna daugiau drėgmės nei žiemos metu. Su pelėsiu labiausiai susiduria senesnių namų savininkai, nes dažniausiai nebūna įrengę vonios kambaryje geros ventiliacijos. Taip pat senesniuose namuose vonios kambarys būdavo įrengiamas pusrūsiuose, kuriose net nesinaudojus dušu karštą vasaros dieną visos rūsio sienos būna padengtos vandens lašeliais, vadinamu kondensatu.

Vasaros metu vonios kambarys turėtų būti gerai vėdinamas bei šildomas, bet kūrenti pečiaus nesinori.  Šildyti elektra patogu, ypač jei dar vanduo pašildomas elektriniu boileriu, bet gavus sąskaitą už suvartotą elektros energiją dažną ištinką šokas.

Geriausias būdas vasara šildyti vonios kambarį bei vandenį yra saulės kolektoriai. Plačiausiai paplitę saulės kolektoriai yra pietinėse valstybėse, bet per paskutinius 20 m didėjant iškastinio kuro kainom, bei oro taršai, sparčiai pradėjo populiarėti ir vidurio Europoje bei Skandinavijos šalyse.

Saulės kolektoriai pats efektyviausias būdas surinkti saulės šilumą bei panaudoti, mums pagal poreikius t.y. karšto vandens ruošimui, vonios šildymui, įvairių džiovyklų įrengimui.

Lietuvoje mes tikrai turime pakankamai saulės ir net 6 mėn. galime naudotis šiltu vandeniu, bei panaudoti sukauptą šilumą pvz. vonios kambario šildymui nemokėdami už tai nė vieno lito. Dauguma žmonių net nesusimąsto kiek jiems kainuoja karšto vandens ruošimas bei vonios šildymas. Vidutinė šeima per mėn. vasaros metu už sunaudotą elektrą skirtą karšto vandens paruošimui sumoka virš 200 lt.

Todėl dauguma klientų nešildo vonios kambarių vasaros metu taip sudaro sąlygas daugintis pelėsiniam grybui.

Vidutiniškai pilnai įrengta saulės sistema atsiperka per 5-10 metų. Jos tarnavimo laikas daugiau nei 25 metai. Skaičiai kalba aiškiai. Sistemos yra ekonomiškos, bei ilgaamžės. Ir svarbiausiai- neteršiančios gamtos.

Saulės broliai už švaresnį rytojų.

Netikite ar tai veikia, atvykite pas mus,ir mes parodysime veikiantį vandens šildytuvą.

Turite klausimų ? Klauskite drąsiai, visuomet atsakysime: info@saulesbroliai.lt

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas