Stogo plėvelių nauda












Pamatai, sienos, stogas – tai pagrindiniai pastato elementai. Norint, kad Jūsų pastatas tarnautų ilgai ir nekeltų papildomų rūpesčių, reikia pasirūpinti kokybiškomis statybinėmis medžiagomis ir teisingai jas sumontuoti. Turbūt daugiausiai diskusijų sukeliantis ir dėmesio reikalaujantis elementas yra pastato stogas. Nekalbant  apie  jo architektūrinę reikšmę, verta pabrėžti, kad jis visą statinį saugo  nuo atmosferos veiksnių: kritulių, triukšmo, taip pat izoliuoja termiškai, kad iš statinio neišeitų šiluma ir kartu jis neperkaistų. „Kvėpuojantis“ namas leidžia iš vidaus išgaruoti drėgmei ir kartu apsaugo nuo lietaus ir vėjo, panašiai kaip šiuolaikiškas slidinėjimo kostiumas. Čia svarbią funkciją atlieka difuzinės stogo plėvelės. Patys garai nėra pavojingi stogo termoizoliacijai ir konstrukcijai, tačiau vandens garų sankaupos didina termoizoliacinių medžiagų šiluminį laidumą ir sudaro sąlygas vystytis mikroorganizmams, žeidžiantiems konstrukciją.

Stogų plėvelės gali būti dviejų tipų: difuzinės ir antikondensacinės. Jos skiriasi laidumo garams laipsniu, kuris  lemia stogo plėvelių montavimo būdus. Plėvelės, kurios mažiau laidžios garams, vadinamos antikondensacinėmis, o tos plėvelės, kurios labiau laidžios garams, – difuzinėmis. Kartais stogo konstrukcijose dar naudojamos ir vėjo izoliacinės plėvelės, tačiau šiandien tai yra retai sutinkamas sprendimas – sudėtingai įrengiama schema, papildomos medžiagos ir didesnė techninės klaidos galimybė pavertė šį sprendimą nepopuliariu. Teisingai parinkus plėvelę, kuri bus naudojama apsaugoti termoizoliaciją ir medines konstrukcijas nuo drėgmės atsirandančios kondensato pavidalu arba patenkus vandeniui pro nesandarią stogo dangą, reikia išsirinkti ir garo izoliacinę plėvelę, kuri saugos stogo konstrukcijas nuo pastato viduje susidarančios drėgmės. Garo izoliacinės plėvelės skirtomos į dvi pagrindines grupes: armuoto polietileno ir polietileno, padengto aliuminio folija. Pastarosios pasižymi ypatingai geromis drėgmės sulaikymo savybėmis.

Pateikiame šiek tiek informacijos apie svarbiausius parametrus renkantis plėveles. Šiuo metu rinkoje tikrai daug įvairiausių gamintojų siūlomų plėvelių – nepatyrusiam vartotojui sunku išsirinkti geriausią, ne visada aišku, kurie rodikliai svarbiausi. Aptarkime juos šiek tiek plačiau:

  • Plėvelės storis arba, dar kitaip, svoris kvadratiniam metrui (g/m2) – šis parametras svarbiausias montavimo metu. Kuo storesnė plėvelė – tuo sunkiau ją pažeisti (pradurti, suplėšyti);
  • Funkcinio sluoksnio storis – retai nurodomas, bet labai svarbus parametras. Plėvelės dažniausiai gaminamos 2-4 sluoksnių, iš kurių vienas – funkcinis. Tai „darbinis“ sluoksnis, kuris leidžia plėvelei išgarinti drėgmę iš termoizoliacijos ir nepraleidžia vandens, jeigu tokio atsiranda po stogo danga;
  • Plėvelės atsparumas tempimui (N/50mm) arba, retai kur minima, atsparumas tempimui po dirbtinio sendinimo – svarbus parametras, kuris parodo Jūsų pasirinktos plėvelės stiprumą tempimui (plyšimui, nutraukimui) ir jos gebą atlaikyti apkrovas po 5-10 metų;
  • Plėvelės Sd koeficientas, dar kitaip žinomas kaip difuziškai lygevertis oro sluoksnio storis, parodo medžiagos laidumą garams, jei dar tiksliau – apibrėžto storio oro laidumą garams arba, kalbant paprastai, kaip gerai bus išgarinamas vanduo iš termoizoliacinės medžiagos;
  • Plėvelės atsparumas UV spinduliams – jeigu Jūsų pasirinkta plėvelė neatspari UV spinduliams, tai stogo dangą reiktų uždengti tą pačią dieną, kai tik sumontuosite difuzinę plėvelę. Kitu atveju funkcinis sluoksnis bus pažeistas. Ateityje tokia plėvelė gali praleisti vandenį arba blogai išgarinti drėgmę iš termoizoliacijos;
  • Plėvelės nepralaidumas vandeniui, dar kitaip minimas kaip vandens stulpas, parodo, kaip gerai plėvelė sulaiko vandenį ir kokį jo kiekį gali išlaikyti nepraleisdama. Dažniausiai sutinkamas – apie 1,5-2,5m;
  • Plėvelės temperatūrinis režimas – svarbus parametras, kai yra pasirenkama plieninė stogo danga, nes ji kaista labiau nei kitos stogo dangos ir ne visos difuzinės plėvelės atitinka keliamus reikalavimus. Geros difuzinės plėvelės temperatūrinis režimas galėtų būti: nuo -40 iki 90;
  • Plėvelės kaina – dažniausiai kliento minimas kaip pats svarbiausias parametras, bet ar tikrai? Ar kada nors skaičiavote, kokią dalį visoje namo statybos sąmatoje sudaro difuzinės plėvelės kaina? Statistika rodo, jog tai – tik 1-3% visos stogo sąmatos sumos, o viso namo statybos sąmatoje ji nesieks nei 1%, bet neteisingai pasirinkus plėvelę arba ją blogai sumontavus nuostoliai gali būtų gerokai didesni.
Pabaigoje – apie plėvelių montavimą. Įrengiant stogą, ypač svarbu ne tik tinkamai parinkti plėvelę, bet ir jos montavimo būdą, teisingai ją tvirtinti, kloti teisinga puse, išlaikyti reikiamus oro tarpus ventiliacijai. Dažniausiai apsisaugoti nuo drėgmės stogo konstrukcijoje taikomi du būdai – tiesiamos dvi plėvelės (antikondensacinė ir vėjo izoliacijai) arba viena aukštos kokybės difuzinė plėvelė. Naudojant dvi plėveles, antikondensacinė plėvelė saugo stogo detales bei termoizoliaciją nuo kondensato, susidarančio po stogo danga. Susidaręs kondensatas patenka ant plėvelės ir nubėga į lietaus nuvedimo sistemą. Vėjo izoliacinė plėvelė saugo termoizoliaciją nuo vėjo (tokiu būdu išlaikomas susikaupęs šiltas oras) ir padeda jai kvėpuoti, jeigu ten susikaupė drėgmė. Dažniausiai Lietuvoje naudojama difuzinė plėvelė, kuri atlieka abi anksčiau išvardintų plėvelių funkcijas, taigi tokia stogo konstrukcija paprastesnė, mažesnė techninės klaidos galimybė, įrengimas greitesnis ir, žinoma, pigesnis.



delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas