LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 48:2001
„ŽMOGAUS VARTOJAMO ŽALIO VANDENS KOKYBĖS HIGIENINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 621
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą) ir siekdamas užtikrinti Lietuvos higienos normų reikalavimų atitikimą Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams,
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“;
1.2. Lietuvos higienos normos HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens higieniniai reikalavimai“ įgyvendinimo priemonių planą.
2. Lietuvos higienos normos HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ įsigaliojimo datą - 2002 m. sausio 1 d.
3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Eduardui Bartkevičiui.
SVEIKATOS APSAUGOS Ministras
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 621
ŽMOGAUS VARTOJAMO ŽALIO VANDENS KOKYBĖS
HIGIENINIAI REIKALAVIMAI
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Ši higienos norma nustato žalio vandens, kuris vartojamas žmogaus asmeniniame namų ūkyje arba tiekiamas tolesniam apdorojimui, kokybės higieninius reikalavimus.
1.2. Higienos norma taikoma žaliam neapdorotam tarpsluoksniniam ar gruntiniam požeminiam vandeniui, kurį iš individualių gręžtinių, šachtinių šulinių ar versmių gėrimui ir maisto gamybai bei buitinėms reikmėms vartoja ne daugiau kaip 50 asmenų, jeigu per dieną vandens suvartojama vidutiniškai ne daugiau kaip 10 m3 ir jeigu tas vanduo nenaudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.
1.3. Higienos norma taip pat taikoma neapdorotam paviršiniam vandeniui, kuris naudojamas geriamam vandeniui ruošti.
1.4. Ši higienos norma netaikoma mineraliniam geriamajam ir iš vandentiekio skirstomojo tinklo, tankų ar cisternų tiekiamam į rinką bei supilstytam į butelius geriamajam vandeniui.
1.5. Higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su vandens tarša, kuri gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Šia higienos norma privalo vadovautis fiziniai asmenys bei organizacijos, tiriančios (žvalgančios), projektuojančios, rekonstruojančios ar kontroliuojančios vandens objektus:
- tirdamos naujus ir eksploatuojamus požeminio vandens telkinius, diegdamos vandenvietėse dirbtinio požeminio vandens papildymo metodus;
- rengdamos naujų vandenviečių ir pavienių sodybų (šachtinius bei gręžtinius šulinius) vandens tiekimo sistemų projektus;
- projektuodamos ir kurdamos naujas rekreacinių, ūkinių bei pramoninių nuotekų technologijas, galinčias daryti neigiamą poveikį gyventojų naudojamam vandeniui;
- stebėdamos paviršinio ir požeminio vandens kokybę bei vykdydamos vandens būklės kitimo programinę priežiūrą.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540).
2.2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703).
2.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).
2.4. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816).
2.5. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).
2.6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533).
2.7. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164).
2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43; 1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-798; 1999, Nr. 104-2995).
2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3263).
2.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152).
2.11. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
2.12. Lietuvos higienos norma HN 44:2000 „Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 20-515).
2.13. Lietuvos higienos norma HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, (Žin., 1998, Nr. 1-31).
2.14. Lietuvos higienos norma HN 72-1997 „Maisto produktų, pašarų, dirvožemio ir vandens bandinių atrinkimo metodai radionuklidų savitajam ir tūriniam aktyvumui nustatyti“.
2.15. LST ISO 78-2:2001. Chemija. Standartų sandara. 2-oji dalis. Cheminės analizės metodai (tapatus ISO 78-2:1999).
2.16. LST 1426:1996. Vandens savybės. Terminai ir apibrėžimai.
2.17. LST EN 25667-1:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti mėginių ėmimo programas (ISO 5667-1:1980).
2.18. LST EN 25667-2:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 2-oji dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius (ISO 5667-2:1991).
2.19. LST EN ISO 5667-3:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3-ioji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius (ISO 5667-3:1994).
2.20. LST ISO 7899-2:1998. Vandens kokybė. Fekalinių streptokokų nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
2.21. LST ISO 9308-1:1998. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 1-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
2.22. LST ISO 9308-2:1998. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Mėgintuvėlių (labiausiai tikėtino skaičiaus) metodas.
2.23. LST 1432:1996. Bendrieji salmonelių (Salmonella) išskyrimo metodai.
2.24. LST EN 27027:1999. Vandens kokybė. Drumstumo nustatymas.
2.25. LST EN 25813:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Jodometrinis metodas.
2.26. LST EN 25814:1999. Vandens kokybė. Ištirpusio deguonies nustatymas. Elektrocheminis metodas.
2.27. LST ISO 31-9:1996. Dydžiai ir vienetai. 9-oji dalis. Atomo ir branduolio fizika.
2.28. LST ISO 31-10:1996. Dydžiai ir vienetai. 10-oji dalis. Branduolinės reakcijos ir jonizuojančiosios spinduliuotės.
2.29. LST ISO 9696:1998. Vandens kokybė. Bendrojo tūrinio alfa aktyvumo matavimai mažai mineralizuotame vandenyje. Storo sluoksnio metodas.
2.30. LST ISO 9697:1998. Vandens kokybė. Bendrojo tūrinio beta aktyvumo matavimai mažai mineralizuotame vandenyje.
2.31. LST ISO 9698:1998. Vandens kokybė. Tričio tūrinio aktyvumo nustatymas. Skysto scintiliatoriaus metodas.
3. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS
Šioje higienos normoje pavartoti terminai, apibrėžimai ir santrumpos:
3.1. požeminis vanduo
Žemės plutos tuštumas užpildęs vanduo, kurį galima paimti [2.4].
3.2. paviršinis vanduo
Žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo [2.4].
3.3. požeminio vandens telkinys
Sutartinėse žemės gelmių ribose esančios tuštumos, užpildytos vandeniu, kurio kiekis ir kokybė yra ištirti [2.4].
3.4. paviršinio vandens telkinys
Reljefo įdauba, nuolat arba laikinai užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu. Tai - upės, ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai, rekultivuoti į vandens telkinius, karjerai [2.4].
3.5. žalias vanduo
Natūralioje aplinkoje susiformavęs paviršinis arba požeminis vanduo, kurį tiesiogiai savo poreikiams asmeniniame namų ūkyje naudoja gyventojai ar atitinkamai paruoštas tiekiamas vartotojui [B.22].
3.6. gruntinis vanduo
Pirmasis nuo žemės paviršiaus nespūdinis vandeningasis sluoksnis [B.22].
3.7. tarpsluoksninis vanduo
Gravitacinis, dažniausiai spūdinis, požeminis vanduo, slūgsantis tarp dviejų (viršutinės ir apatinės) vandensparų [B.22].
3.8. šachtinis šulinys
Vertikalus kasinys su betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis. Vanduo į šulinį priteka per dugną, kuris įgilintas iki gruntinio vandeningojo sluoksnio [B.22].
3.9. gręžtinis šulinys
Vertikalus gręžinys, turintis konkrečią tikslinę paskirtį - išgauti iš vandeningojo sluoksnio gėlą vandenį [B.22].
3.10. versmė
Iš žemės ištekantis požeminis vanduo [2.14].
3.11. vandens kokybė
Vandens savybių ir sudėties charakteristika, rodanti jo tinkamumą konkrečioms vandens naudojimo rūšims [2.4].
3.12. vandenvietė
Teritorija, kurioje vandens tiekimo reikalams išgaunamas vanduo [2.10].
3.13. vandenvietės sanitarinė apsaugos zona
Saugoma apie vandenvietę teritorija, kuriai nustatytos žemės naudotojų veiklą ribojančios sąlygos [2.4].
3.14. tarša
Žmogaus tiesiogiai ar netiesiogiai vykdomas medžiagų ar energijos išleidimas į vandens aplinką, dėl kurio kyla pavojus žmogaus sveikatai arba vandens ištekliams, daroma žala gyvosios gamtos ištekliams ir vandens ekosistemoms, pakenkiama vandens tiekimui ar kitokiam teisėtam jo naudojimui [B.7].
3.15. mikrobiologinė tarša
Vandens tarša mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į vandens aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai [2.10].
3.16. cheminė tarša
Vandens teršimas cheminėmis medžiagomis, kurios gali sukelti tam tikrus organizmų gyvybinės veiklos sutrikimus arba taip pakeičia vandens savybes, kad jos tampa nepriimtinos vartotojui.
3.17. radioaktyvioji tarša
Vandenyje esantis natūralios ar dirbtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų kiekis, kuris gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai ir pakenkti vandens saugai [2.13].
3.18. radionuklidas
Nestabilus atomas, apibūdinamas tam tikru masės skaičiumi ir atomo numeriu [2.14].
3.19. aktyvumas
Per mažą laiko tarpą tam tikrame radionuklido kiekyje iš tam tikros energinės būsenos vykstančių savaiminių branduolinių šuolių vidutinio skaičiaus ir to laiko tarpo santykis [2.28].
3.20. tūrinis aktyvumas
Bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis.
Matavimo vienetas skysčiuose bekerelis litrui (Bq/l) [2.27, B.27].
3.21. efektinė dozė
Dozė, pakoreguota atsižvelgiant į žmogaus organų ar audinių jautrį jonizuojančiajai spinduliuotei, t.y. padauginta iš svorinio audinių jautrio daugiklio, apibūdinančio žmogaus organų ar audinių jautrį jonizuojančiajai spinduliuotei [2.13]. Efektinė dozė vertinama matavimo vienetais sivertais (Sv).
3.22. efektinės dozės riba
Efektinės dozės dydis, kuris neturi būti viršijamas per metus [2.13].
3.23. laboratorinis mėginys [ėminys]
Ėminys, paruoštas siųsti į laboratoriją ir skirtas kontrolei ir tyrimams [2.15].
3.24. analitė
Mėginyje nustatomasis komponentas [2.15].
3.25. DLK - didžiausia leidžiama koncentracija cheminės medžiagos, kuri nekenkia žmogaus sveikatai, veikdama jį neribotą laiką arba net visą gyvenimą, ir neturi įtakos ateinančių kartų paveldimumui.
3.26. EEB - Europos ekonominė bendrija (dabar ES - Europos Sąjunga) = EEC - European Economic Community (EU - European Union).
3.27. CAS Nr. - cheminių medžiagų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) suteiktas medžiagai registracijos numeris. Tarptautinės organizacijos ir kai kurios valstybės šį numerį naudoja kaip tarptautinį cheminės medžiagos kodą.
3.28. PSO - Pasaulio Sveikatos Organizacija.
4. BENDROSIOS NUOSTATOS
4.1. Žalio vandens kokybė priklauso nuo natūraliai susidariusio vandens fizinių savybių, cheminės bei mikrobiologinės jo sudėties ir atropogeninės taršos.
4.2. Vertinant ir kontroliuojant žalio vandens kokybę, būtina atkreipti dėmesį į aplinkos būklę, į galimybę patekti teršalams į gruntą ir gruntinį vandenį. Svarbiausi vandens teršalai pateikti A priede.
4.3. Pagrindiniai įrenginiai, kuriais kaimo vietovės, pavienės sodybos, individualūs ir kaimo gyvenviečių namai bei sodų nameliai aprūpinami geriamuoju vandeniu, yra šachtiniai ir gręžtiniai šuliniai, kurių vanduo dėl neapdairios ir netvarkingos žmogaus ūkinės veiklos gali būti užterštas mikroorganizmais, cheminėmis organinėmis ir neorganinėmis bei radioaktyviosiomis medžiagomis.
4.4. Racionaliai naudoti požeminio ir paviršinio vandens išteklius, gerinti jų būklę, sudaryti sąlygas gyventojų ir ūkių poreikiams tenkinti ir apsaugoti vandens išteklius nuo teršimo įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei teisės aktai [2.1, 2.4, 2.5, 2.7, 2.8, 2.10, 2.12, B.28].
4.5. Ūkinės veiklos objektų, galinčių daryti poveikį vandens telkiniams, projektavimo, statybos, rekonstravimo bei plėtimo, priėmimo naudoti ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statybos įstatymai bei kiti teisės aktai [2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.9].
5. ŽALIO VANDENS KOKYBĖS HIGIENINIAI REIKALAVIMAI
5.1. Mikrobiologiniai reikalavimai
5.1.1. Žaliame vandenyje, kuris vartojamas gėrimui ir maisto gamybai bei buitinėms reikmėms, neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų ir parazitų. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu 100 ml žalio vandens ėminyje nerandama žarninių lazdelių (E.coli) arba atsparių šilumai koliforminių bakterijų.
5.1.2. Tiekiamo žalio vandens, iki jo filtravimo ir dezinfekavimo ruošimo įrenginyje, leidžiama mikrobiologinė tarša nurodyta 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiekiamo tolesniam apdorojimui paviršinio vandens kontroliuojami mikroorganizmai ir jų leidžiamas skaičius.
Mikroorganizmo pavadinimas Ėminio tūris, ml Leidžiamas skaičius,
ne daugiau kaip
1. Koliforminės bakterijos (37 0 C) 100 50
2. Atsparios šilumai koliforminės bakterijos 100 20
3. Enterokokai (fekaliniai streptokokai) 100 20
4. Salmonelės 5000 0
5.2. Žalio vandens cheminių medžiagų koncentracijų leidžiamos vertės
5.2.1. Pavojingų sveikatai cheminių medžiagų analitės ir jų koncentracijų (DLK) leidžiamos vertės nurodytos 2 lentelėje.
5.2.2. Žalio vandens cheminių medžiagų analitės, kurios nekeldamos grėsmės sveikatai gali pakeisti vandens juslinius rodiklius (spalvą, kvapą, skonį), nurodytos 3 lentelėje.
2 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų analitės ir jų koncentracijų leidžiamos vertės.
Analitės pavadinimas CAS Nr. Leidžiama analitės
vertė (mg/l),
ne daugiau kaip
1. Acetofenonas 98-96-2 0,1
2. Acetoksimas 127-06-0 8,0
3. Acetoncianhidrinas 75-86-5 0,001
4. Adipo nitrilas 111-69-3 0,1
5. Akrilamidas 79-06-1 0,005
6. Akrilo rūgštis 79-10-7 0,5
7. Akrilnitrilas 107-13-1 2,0
8. Alavas ir jo junginiai (neorganiniai)* 7440-31-5 0,02
9. Aldikarbas 116-06-3 0,01
10. Aldrinas 309-00-2 0,00003
11. Alilchloridas 107-05-1 0,3
12. Alilcianidas 109-75-1 0,1
Alkoholiai:
13. butilo (1- butanolis) 71-36-3 0,1
14. antr-butilo (2-butanolis) 78-92-2 0,2
15. tret-butilo (2-metil-2-propanolis) 75-65-0 1,0
16. heksilo (1-heksanolis) 111-27-3 0,01
17. heptilo (1-heptanolis) 111-70-6 0,005
18. izobutilo (2-metil-1-propanolis) 78-83-1 0,15
19. metilo (metanolis) 67-56-1 3,0
20. nonilo (1-nonanolis) 143-08-8 0,01
21. 1-Aminoantrachinonas 82-45-1 10,0
22. p-Aminobenzoinė rūgštis 150-13-0 0,1
23. 4-Aminodifenilaminas 101-54-2 0,005
24. N-beta-Aminoetilpiperazinas 140-31-8 0,6
25. Amonio dimetilditiokarbamatas 3226-36-6 0,5
26. Amonio perchloratas 7790-98-9 5,0
27. Amonio persulfatas 7727-54-0 0,5
28. Ampicilinas 69-53-4 0,02
29. Anglies tetrachloridas (tetrachlor-
metanas, perchlormetanas, freonas-10) 56-23-5 0,006
30. Anilinas 62-53-3 0,1
31. Anizidinas 29191-52-4 0,02
32. Anizolas (metoksibenzenas) 100-66-3 0,05
33. Antrachinonas 84-65-1 10,0
34. Arsenas ir jo junginiai* 7440-38-2 0,05
35. Atrazinas 1912-24-9 0,002
36. Baris ir jo junginiai* 7440-39-3 1,0
37. Benzenas 71-43-2 0,001
38. Benzilchloridas 100-44-7 0,001
39. Benzilpenicilinas 61-33-6 0,02
40. Benzo(a)pirenas 50-32-8 0,00001
41. N-Benzoil-N-(3,4-dichlorfenil-2-amino-propiono rūgšties 22212-55-1 1,0
etilo esteris (sufiksas)
42. 2-Benzoksazolinonas 59-49-4 0,1
43. Benztriazolas 95-14-7 0,1
44. Benztrifluoridas 98-08-8 0,1
45. Berilis ir jo junginiai* 7440-41-7 0,001
46. Bismutas ir jo junginiai* 7440-69-9 0,1
47. Boras ir jo junginiai* 7440-42-8 1,0
48. Bromas ir jo junginiai* 7726-95-6 0,01
49. 1,4-Butandiolis 110-63-4 5,0
50. Butilchloridas 109-69-3 0,004
51. 1,4-Butindiolis 110-65-6 1,0
52. p-Chinondioksimas 105-11-3 0,1
53. Chloralis 75-87-6 0,2
54. 1-Chlorantrachinonas 82-44-0 3,0
55. 2-Chlorantrachinonas 131-09-9 4,0
56. Chlorbenzenas 108-90-7 0,02
57. Chlorcholinchloridas 999-81-5 0,2
58. Chlordanas 57-47-9 0,0002
59. 2-Chloretilfosfonio rūgštis 16672-87-0 4,0
60. 3-Chlor-2-metilpropenas 563-47-3 0,01
61. Chlorprenas 126-99-8 0,01
62. Chlortoluenas 25168-05-2 0,2
63. Chlortoluronas 15545-48-9 0,03
64. Chrizanteminė rūgštis 10453-89-1 5,0
65. Chromas ir jo junginiai* 7440-47-3 0,05
66. Chromo acetilacetonatas 21679-31-2 2,0
67. Cianidai - 0,05
68. Cikloheksanas 110-82-7 0,1
69. Cikloheksanolis 108-83-0 0,5
70. Cikloheksanonas 108-94-1 0,2
71. Cikloheksanonoksimas 100-64-1 1,0
72. Cikloheksenas 110-83-8 0,02
73. Cikloheksilamino karbonatas 20227-92-3 0,01
74. 3-Cikloheksil-5,6-trimetilenuracilas
(heksiluras) 2164-08-1 0,2
75. Cinkas ir jo junginiai* 7440-66-6 3,0
76. DDT (dichlordifeniltrichloretanas) 50-29-3 0,001
77. Dialilaminas 124-02-7 0,01
78. 4,4-Diaminodifenilo eteris 101-80-4 0,03
79. Dibromchlormetanas 124-48-1 0,03
80. 1,2-Dibrom-3-chlorpropanas (DBP) 96-12-8 0,001
81. 1,2-Dibrompropanas 78-75-1 0,1
82. 2,3-Dichlorbutadienas-1,3 1653-19-6 0,03
83. 3,4-Dichlorbutenas-1 760-23-6 0,2
84. Dichlordifenilas 72-54-8 0,001
85. 4,4-Dichlordifenilsulfonas 80-07-9 0,4
86. Dichlordifluormetanas (freonas-12) 75-71-8 10,0
87. 1,2-Dichloretanas 107-06-2 0,003
88. 1,1-Dichloretilenas 75-35-4 0,003
89. N-(3,4-Dichlorfenil)-N’-metoksimetil-
karbamidas (linuronas, afalonas) 330-55-2 1,0
90. 2,4-Dichlorfenil-4-nitrofenilo eteris
(nitrochloras, nitrofenas, tokas) 1836-75-5 4,0
91. Dichlorfenoksiacto rūgštis 94-75-7 0,1
92. 2,4-Dichlorfenoksi-alfa-sviesto rūgštis
(2,4-DM) 94-82-6 0,01
93. Dichlormaleino rūgšties anhidridas 1122-17-4 0,1
94. 2,3-Dichlor-1,4-naftochinonas 117-80-6 0,25
95. 2,5-Dichlornitrobenzenas 89-61-2 0,1
96. 2,5-Dichlor-3-nitrobenzoinė rūgštis 88-86-8 2,0
97. 1,2-Dichlorpropanas 78-87-5 0,02
98. 1,3-Dichlorpropenas 542-75-6 0,02
99. 2,3-Dichlorpropenas 78-88-6 0,4
100. Dicikloheksilamino nitritas 3129-91-7 0,01
101. Dieldrinas 60-57-1 0,00003
102. Dietilaminas 109-89-7 2,0
103. Dietilenglikolis 111-46-6 1,0
104. Dietilgyvsidabris 627-44-1 0,0001
105. Difenamidas 957-51-7 1,2
106 Difenolis 108-95-2 0,001
107. Difluorchlormetanas (freonas-22) 75-45-6 10,0
108. Diizopropanolaminas 110-97-4 0,5
109. Diizopropilbenzenas 25321-09-9 0,05
110. N-(beta-O,O-Diizopropilditiofosfor-
iletil) benzensulfonamidas (prefaras) 741-58-2 1,0
111. Dimetilacetamidas 127-19-5 0,4
112. Dimetilaminas 124-40-3 0,1
113. N,N-Dimetil-alfa, alfa-difenilaceta-
midas (difenilamidas, rideonas) 957-51-7 1,0
114. Dimetilfenilkarbinolis 617-94-7 0,05
115. Dimetilftalatas 131-11-3 0,3
116. 2,4-Dinitro-6-antr-butil-fenilmetakrila-tas (morocidas) 485-31-4 0,03
117. Dinitrodietilenglikolis 693-21-0 1,0
118. 2,4- Dinitrofenolis 51-28-5 0.03
119. 2,4-Dinitrotoluenas 121-14-2 0,5
120. 1,2-Dioksiantrachinonas (alizarinas) 1324-21-6 3,0
121. Dioksinas (2,3,7,8-tetrachlordibenz-
[b,e]-1,4-dioksinas) 1746-01-6 0,000035
122. Epichlorhidrinas 106-89-8 0,0001
123. Etilacetatas 141-78-6 0,2
124. Etilbenzilanilinas 92-59-1 4,0
125 Etilenchlorhidrinas 107-07-3 0,1
126. Etilendiamino 7-(2-imidazolinil)per-fluor-4,7-dimetil- 471-46-5 1,0
3,6-dioksaheptilsulfamidas (oksamidas)
127. Etilenglikolis 107-21-1 1,0
128. Etilidendiacetatas 542-10-9 0,6
129. Fenoksiacto rūgštis 122-59-8 1,0
130. Fenoliai - 0,005
131. Fluoras ir jo junginiaii* 86-73-7 1,5
132. Formaldehidas 500-00-0 0,05
133. Fosfatai (pagal P2O5) - 0,7
134. Furanas 110-00-9 0,2
135. Furilo alkoholis 98-00-0 0,6
136. Gyvsidabris ir jo junginiai* 7439-97-6 0,001
137. Glutaro rūgšties aldehidas 111-30-8 0,07
138. 1,2,3,4,5,6-Heksachlorcikloheksano
gama-izomeras (lindanas) 58-89-9 0,004
139. Heksachlorbenzenas 118-74-1 0,001
140. Heksametilendiaminas 124-09-4 0,01
141 Heksametilentetraminas (urotropinas) 100-97-0 0,5
142. Heptachloras 76-44-8 0,00003
143. Heptachlorepoksidas 1024-57-3 0,00003
144. Hidrazinas 302-01-2 0,01
145. Indotoluidinas 101-15-5 1,0
146. Izobutironitrilas 78-82-0 0,4
147. Izopropanolaminas 78-96-6 0,3
148. Izopropilaminas 75-31-0 2,0
149. Kadmis ir jo junginiai* 7440-43-9 0,005
150. Kalio persulfatas 77-21-1 0,5
151. Kanifolija 8050-09-7 3,0
152. Karbofuranas 1563-66-2 0,005
153. Kobaltas ir jo junginiai* 7440-48-4 0,1
154. Krotonitrilas 4786-20-3 0,1
155. Krotono aldehidas 4170-30-3 0,3
156. Ksilenas 1330-20-7 0,05
157. Lindanas 58-89-9 0,002
158. Litis ir jo junginiai* 7439-93-2 0,03
159. Maleino rūgšties dietilo esteris 141-05-9 1,0
160. Malono rūgšties nitrilas 109-77-3 0,02
161. Metakrilamidas 79-39-0 0,1
162. Metakrilo rūgštis 79-41-4 1,0
163. Metanas 74-82-8 2,0
164. Metilacetatas 79-20-9 0,1
165. 2-Metil-4-chlorfenoksiacto rūgštis 94-74-6 0,003
166. 2-Metil-4,6-dinitrofenolis 534-52-1 0,05
167. Metilizobutilkarbinolis 108-11-2 0,15
168. Metilizobutilketonas 108-10-1 0,2
169. Metilmetakrilatas 80-62-6 0,01
170. N-Metilsulfamo rūgštis 4112-03-02 0,4
171. Metoksichloras 72-43-5 0,02
172. Metolachloras 51218-45-2 0,01
173. Molibdenas ir jo junginiai* 7439-98-7 0,25
174. Molinatas 2212-67-1 0,006
175. Monoalilaminas 107-11-9 0,005
176. Monochloracetonas 78-95-5 0,5
177. Monochloracto rūgštis 79-11-8 0,06
178. Monoetanolaminas 141-43-5 0,5
179. beta-Naftolis 135-19-3 0,4
180. Natrio adipatas 7486-38-6 1,0
181. Natrio p-chlorbenzensulfonatas 5138-90-9 2,0
182. Natrio chloritas 7758-19-2 0,2
183. Natrio monochloracetatas 3926-62-3 0,05
184. Natrio silikatas /pagal SiO3/ 1344-09-8 30,0
185. Nikelis ir jo junginiai* 7440-02-0 0,02
186. Niobis ir jo junginiai* 7440-03-1 0,01
187. Nitratai /pagal NO3-/
(1 ir 2 pastabos) 14797-55-8 50
188. Nitritai /pagal NO2-/ 14797-65-0 0,5
189. 4-Nitroanilinas 100-01-6 0,05
190. Nitrobenzenas 98-95-3 0,2
191. 4-Nitrobenzoinė rūgštis 62-23-7 0,1
192. Nitrocikloheksanas 1122-60-7 0,1
193. Nitroetanas 79-24-3 1,0
194. m-Nitrofenolis 554-84-7 0,06
195. o-Nitrofenolis 88-75-5 0,06
196. p-Nitrofenolis 100-02-7 0,02
197. Nitroguanidinas 556-88-7 0,1
198. 1-Nitropropanas 108-03-2 1,0
199. Oksacilinas 66-79-5 0,02
200. Oksifenilmetilkarbamidas (meturinas) 6263-38-3 1,0
201. Pieno rūgšties etilo esteris 97-64-3 0,4
202. Pentachlorbifenilas 25429-29-2 0,001
203. Pentachlorfenolis 87-86-5 0,01
204. Pentaetilenglikolis 4792-15-8 1,0
205 Perfluorenanto rūgštis 375-85-9 1,0
206. Perfluorvalerijono rūgštis 2706-90-3 0,7
207. Permetrinas 52645-53-1 0,02
208. alfa-Pikolinas 109-06-8 0,05
209. Piperidinas 110-89-4 0,06
210. Piridatas 55512-33-9 0,1
211. Poliakrilamidas 9003-05-8 2,0
212. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai - 0,0002
213. Propanilas 709-98-8 0,02
214. Rubidžio chloridas 7791-11-9 0,1
215. Selenas ir jo junginiai* 7782-49-2 0,01
216. Sidabras ir jo junginiai* 7440-22-4 0,01
217. Silicis ir jo junginiai* 7440-21-3 10,0
218. Simazinas 122-34-9 0,002
219. Stibis ir jo junginiai* 7440-36-0 0,005
220. Stroncis ir jo junginiai* 7440-24-6 7,0
221. Sukcinitrilas 110-61-2 0,2
222. Švinas ir jo junginiai*
(2 pastaba) 7439-92-1 0,025
223. Talis ir jo junginiai* 7440-28-0 0,0001
224. Telūras ir jo junginiai 13494-80-9 0,01
225. Tetrachlorbenzenas 12408-10-5 0,01
226. 1,2,3,4-Tetrachlorbutanas 3405-32-1 0,02
227. Tetrachloretenas 127-18-4 0,01
228. Tetrachlortereftalio rūgšties dimetilo esteris 1861-32-1 1,0
229. Tetraetilenglikolis 112-60-7 1,0
230. Tetrametiltiuramdisulfidas 137-26-8 1,0
231. Tiokarbamidas 62-56-6 0,03
232. Titanas ir jo junginiai* 7440-32-6 0,1
233. p-Toluolsulforūgštis 104-15-4 1,0
234. Trichlorbenzoinė rūgštis 1319-85-3 1,0
235. 2,3,4-Trichlorbutenas-1 2431-50-7 0,02
236. Trichloretenas 79-01-6 0,01
237. Trichlormetanas (chloroformas,
chladonas 20) 67-66-3 0,06
238. Trietilaminas 121-44-8 2,0
239. Trietilendiaminas 280-57-9 6,0
240. Trifenilfosfitas 107-02-0 0,01
241. m-Trifluormetilanilinas 98-16-8 0,02
242. Triizooktilaminas 25549-16-0 0,025
243. Triizopropanolaminas 122-20-3 0,5
244. Uranas ir jo junginiai* 7440-61-6 0,002
245. Vanadis ir jo junginiai* 7440-62-2 0,1
246. Varis ir jo junginiai*
(2 pastaba) 7440-50-8 2,0
247. Vinilacetatas 108-05-4 0,2
248. Vinilchloridas 75-01-4 0,0005
249. Volframas ir jo junginiai* 7440-33-7 0,05
1 PASTABA. Turi būti užtikrinta sąlyga: [nitratas]/50+[nitritas]/31 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nustatytos analičių vertės, mg/l).
2 PASTABA. Vandens, skirto kūdikių maistui, leidžiamos analičių vertės sumažinamos: nitratų - iki 10 mg/l, nitritų - iki 0,02 mg/l, švino - iki 0,01 mg/l, vario - iki 0,1 mg/l.
3 PASTABA. Ženklas „*“ reiškia, kad CAS numeris priklauso tik pagrindinei medžiagai.
4 PASTABA. Ženklas „-“ reiškia, kad CAS numeris atskirų junginių grupėms nesuteikiamas.
3 lentelė. Žalio vandens cheminės analitės ir jų leidžiamos vertės.
Analitės pavadinimas CAS Nr. Analitės raiškos Leidžiama analitės
vienetas vertė, ne daugiau
kaip
1. Aliuminis ir jo junginiai * 7429-90-5 mg/l 0,5
2. Amoniakas (1 pastaba) 7664-41-7 mg/l 2,0
3. Chloridai - mg/l 350,0
4. Manganas ir jo junginiai * (2 pastaba) 7439-96-5 mg/l 0,2
5. Geležis ir jos junginiai * (3 pastaba) 7439-89-6 mg/l 1,0
6. Sulfatai, SO42- - mg/l 450,0
7. Natris ir jo junginiai * 7440-23-5 mg/l 200,0
8. Vandenilio jonų koncentracija, pH pH vienetai 6,0 - 9,0
9. Permanganato skaičius mg/l O26 6,5
10. Savitasis elektros laidis S cm-1 20° C 2500,0
temperatūroje
11. Drumstumas DV pagal 3,0
formaziną mg/l 1,74
12. Spalva (4 pastaba) mg/lPt priimtina vartotojams
(=436 nm) ir neturinti nebū-
dingų pokyčių
13. Kvapo slenkstis priimtinas vartoto-
jams ir neturintis
nebūdingų pokyčių
14. Skonio slenkstis priimtinas vartoto-
jams ir neturintis
nebūdingų pokyčių
1 PASTABA. Amoniakas (nejonizuotos NH3 ir jonizuotos NH4+formos) tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi, tačiau dėl kvapo ir prieskonio siūloma jo kiekį mažinti iki 0,5 mg/l [B.10].
2 PASTABA. Kai mangano vandenyje daugiau kaip 0,1 mg/l, pablogėja vandens skonis bei spalva. Atsižvelgiant į vietines gamtines sąlygas, galima mangano koncentracija - iki 0,5 mg/l, kuri tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi [B.3].
3 PASTABA. Pagal PSO rekomendacijas iki 2 mg/l geležies koncentracija geriamame vandenyje nekelia grėsmės žmogaus sveikatai, vandens jusliniai rodikliai blogėja, kai jame yra geležies daugiau kaip 0,2 mg/l.
4 PASTABA. Vandens spalva tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi, rekomenduojama - 30,0-40,0 mg/lPt.
5 PASTABA. Ženklas „*“ reiškia, kad CAS numeris priklauso tik pagrindinei medžiagai.
6 PASTABA. Ženklas “-“ reiškia, kad CAS numeris atskirų junginių grupėms nesuteikiamas.
5.3. Žalio vandens užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis
5.3.1. Didžiausias leidžiamas žalio vandens užterštumo lygis radionuklidais nurodytas 4 lentelėje.
4 lentelė. Radionuklidų leidžiamas lygis vartojamame žaliame vandenyje.
Analitės pavadinimas Analitės išraiškos vienetas Leidžiama analitės vertė,
ne daugiau kaip
1. Tritis (3 H) Bq/l 100,0
2. Bendras tūrinis aktyvumas Bq/l 0,1
3. Bendras tūrinis aktyvumas Bq/l 1,0
4. Bendra metinė efektinė dozė mSv 0,1
6. ŽMOGAUS VARTOJAMO ŽALIO VANDENS TYRIMO METODAI
6.1. Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės tyrimų organizavimas, bandinių ėmimas, atlikimo priemonės bei metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimus [2.11, 2.14, 2.17, 2.18, 2.19].
6.2. Mikrobiologinės žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės analičių vertės nustatomos pagal galiojančius Lietuvos Respublikos standartus [2.20, 2.21, 2.22, 2.23, B.15].
6.3. Žmogaus vartojamo žalio vandens fizinės savybės, cheminių analičių bei radioaktyvių izotopų vertės nustatomos remiantis nuorodose pateiktais metodais [2.24, 2.25, 2.26, 2.27, 2.28, 2.29, 2.30, B.14, B.18].
Nustatant chemines medžiagas, be nurodytų metodikų, gali būti naudojami ir kiti atitinkamai įteisinti (atestuoti) analizės metodai, kurie privalo užtikrinti gautų matavimų rezultatų patikimumą ir gauti tyrimų rezultatai būtų ekvivalentiški 2 ir 3 lentelėse pateiktoms analičių vertėms.
6.4. Matavimo prietaisai, naudojami žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės analičių vertėms nustatyti, turi būti metrologiškai atestuoti ir įteisinti atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka.
______________
A PRIEDAS (informacinis)
PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ KATEGORIJOS IR GRUPĖS, KURIOS
DARO NEIGIAMĄ POVEIKĮ VANDENS KOKYBEI
A.1. Šiame priede pateikiami du pavojingų medžiagų ir jų grupių, kurių išleidimas į požeminius vandenis laipsniškai turi būti nutrauktas arba ribojamas, sąrašai pagal [B.8, B.11] dokumentus.
A.2. Pavojingų medžiagų ir jų grupių, kurių išleidimas į požeminius vandenis turi būti nutrauktas, sąrašas:
A.2.1. Organiniai halogenų junginiai ir medžiagos, kurios tokius junginius gali sudaryti vandens aplinkoje.
A.2.2. Organiniai fosforo junginiai.
A.2.3. Organiniai alavo junginiai.
A.2.4. Medžiagos, kurios vandens aplinkoje arba dėl vandens aplinkos poveikio turi kancerogeninių, mutageninių ar teratogeninių (toksinių reprodukcijai) savybių.
A.2.5. Gyvsidabris ir jo junginiai.
A.2.6. Kadmis ir jo junginiai.
A.2.7. Naftos produktai ir angliavandeniliai.
A.2.8. Cianidai.
A.3. Pavojingų medžiagų, kurių išleidimas į požeminius vandenis turi būti mažinamas, sąrašas:
A.3.1. Metalai ir metaloidai bei jų junginiai: cinkas, varis, nikelis, chromas, švinas, selenas, arsenas, stibis, molibdenas, titanas, alavas, baris, berilis, boras, uranas, vanadis, kobaltas, talis, telūras, sidabras.
A.3.2. Biocidai ir jų dariniai.
A.3.3. Medžiagos, neigiamai veikiančios požeminio vandens skonį ir (ar) kvapą, bei junginiai, sudarantys tokias medžiagas vandenyje, dėl kurių jis tampa netinkamas vartoti.
A.3.4. Toksiški ir patvarūs organiniai silikono junginiai, taip pat medžiagos, kurios gali sudaryti tokius junginius vandenyje, neįskaitant biologiškai nekenksmingų junginių arba junginių, kurie vandenyje greitai virsta nekenksmingomis medžiagomis.
A.3.5. Neorganiniai fosforo junginiai ir elementinis fosforas.
A.3.6. Fluoridai.
A.3.7. Amoniakas ir nitritai.
______________
B PRIEDAS (informacinis)
LITERATŪRA
B.1. Geriamojo vandens kokybės vadovas. Antrasis leidimas. 2 tomas. Sveikatos kriterijai ir kita svarbi informacija. Pasaulio sveikatos organizacija. Ženeva, 1996 = Guidelines for drinking - water quality. Secondary edition. Volume 2. Health criteria and other supporting information. World Health Organization. Geneva, 1996.
B.2. Geriamojo vandens kokybės vadovas. Antrasis leidimas. 3 tomas. Tiekiamo naudojimui vandens tyrimai ir kontrolė. Pasaulio sveikatos organizacija. Ženeva, 1997 = Guidelines for drinking - water quality. Secondary edition. Volume 3. Surveillance and control of community supplies. World Health Organization. Geneva, 1997.
B.3. Geriamojo vandens kokybės vadovas. Antrasis leidimas. 1 tomo priedas. Rekomendacijos. Pasaulio sveikatos organizacija. Ženeva, 1998 = Guidelines for drinking - water quality. Secondary edition. Addendum to Volume 1. Recommendations. World Health Organization. Geneva, 1998.
B.4. Šiuolaikiniai geriamojo vandens standartai. Nacionaliniai pirminiai ir antriniai geriamojo vandens reglamentai. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Gruntinio ir geriamojo vandens tarnyba, antrasis pakeitimas, 2000 m. balandžio 25 d. = Current Drinking Water Standarts. National Primary and Secondary drinking water regulations. United States Environmental Protection Agency Office of Ground Water and Drinking Water, revised April 25, 2000.
B.5. Tarybos 1975 m. birželio 16 d. direktyva 75/440/EEC dėl paviršinio vandens, skirto geriamam vandeniui imti, kokybės valstybėse narėse = Council Directive 75/440/EEC of 16 June 1975 concerning the quality required of surface water intended for the abstraction of drinking water in the Member States.
B.6. Tarybos 1976 m. gegužės 4 d. direktyva 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) = Council Directive 76/464/EEC of 4 May 1976 on pollution caused by certain dangerous substances discharged into the aquatic environment of the Comunity.
B.7. Tarybos 1979 m. spalio 9 d. direktyva 79/869/EEB dėl paviršinio vandens, skirto geriamam vandeniui imti valstybėse narėse, matavimo metodų, mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumo = Council Directive 79/869/EEC of 9 October 1979 concerning the methods of measurement and frequencies of sampling and analysis of surface water intended for the abstraction of drinking water in the Member States.
B.8. Tarybos 1979 m. gruodžio 17 d. direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos = Council Directive 80/68/EEC of 17 December 1979 on the protection of groundwater against pollution caused by certain dangerous substances.
B.9. Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo žemės ūkyje naudojamų nitratų taršos = Council Directive 91/676/EEC of 12 December 1991 concerning the protection of water against pollution caused by nitrates from agricultural sources.
B.10. Tarybos 1998 m. lapkričio 3 d. direktyva 98/83/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės = Council Directive 98/83/EC of 3 November 1998 on the quality of water intended for human consumption.
B.11. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. spalio 23 d. direktyva 2000/60/EEB, nustatanti Europos Bendrijos šalių veiksmų planą vandens politikos srityje = Directive 2000/60/EC of the European Parliament and of the Council of 23 October 2000 establishing a framework for Community action in the field of water policy.
B.12. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklės (Žin., 2000, Nr. 60-1794).
B.13. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 10-96 „Nuotekų užterštumo normos“ (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
B.14. Lietuvos Respublikos norminis dokumentas LAND 36-2000. „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas - mėginių gama spektrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių“ (Žin., 2000, Nr. 101-3208).
B.15. LST ISO 6222:1998. Vandens kokybė. Gyvybingų mikroorganizmų skaičiaus nustatymas. Kolonijų standžioje mitybinėje terpėje skaičiavimas.
B.16. Lietuvos higienos norma HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 59-1907).
B.17. Lietuvos higienos norma HN 97:2000 „Pesticidai ir jų koncentracijų leidžiamos vertės aplinkoje“ (Žin., 2000, Nr. 95-2998).
B.18. Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimo metodai. I dalis. Cheminiai analizės metodai, Vilnius, 1994.
B.19. V. Mičiudienė. Gruntinio vandens cheminė sudėtis ir kokybė. Geologijos akiračiai, 1994; 4: 79-83.
B.20. Š. Kučingis, I. Drulytė. Mūsų geriamasis vanduo higienos gydytojų akimis. Geologijos akiračiai, 1997; 2: 67-73.
B.21. A. Klimas. Urbanizacijos poveikis gruntiniam vandeniui. Geologijos akiračiai, 1997; 2: 54-60.
B.22. V. Juodkazis, Š. Kučingis. Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas, Vilnius, 1999.
B.23. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, 1997.
B.24. Aplinkos apsaugos terminų žodynas, Vilnius, 2000.
B.25. HN 48-1994. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje.
B.26. HN 3-1992. Higienos norma. Bendrieji sudarymo, išdėstymo ir įforminimo reikalavimai.
B. 27. V. Valiukėnas, E. Makariūnienė, G. Morkūnas. Jonizuojančios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas, Vilnius, 1999.
B.28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 472 „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906).
B.29. William E. Wilson ir John E. Moore (redaktoriai). Hidrologijos žinynas. Amerikos geologijos institutas, Aleksandrija, Virdžinijos valstija, 1998. = William E. Wilson and John E. Moore