Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu:

1. Tvirtinu Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pavedu Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti, kad geoterminių gręžinių ar jų sistemų, įrengtų iki šio įsakymo įsigaliojimo, pasai turi būti išduoti ir užregistruoti Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka iki 2015 m. gruodžio 31 d.


Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Trečiokas




I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) nustatoma šių gręžinių projektavimo, įrengimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka.

2. Aprašo reikalavimai taikomi visiems geoterminiams gręžiniams, nepriklausomai nuo įrengtosios šildymo galios. Geoterminius gręžinius įrengti gali juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų tirti žemės gelmes taisyklės), 3.2 ir (arba) 3.8 punktą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes.

3. Kai geoterminei energijai išgauti naudojami požeminio vandens ištekliai, vadovaujamasi Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, gręžimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašu LAND 4-99, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinko ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“.

4. Geoterminius gręžinius įsirengę juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, privalo jį tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti, užtikrinti žemės gelmių naudingųjų išteklių apsaugą nuo užteršimo ir neigiamo poveikio.

5. Apraše vartojamos sąvokos:

5.1. geoterminė energija (Žemės gelmių šiluminė energija) – atsinaujinanti šiluminė energija, natūraliai besikaupianti žemės gelmėse;

5.2. geoterminių gręžinių sistema – sistema, kurią sudaro tam tikroje teritorijoje įrengti geoterminiai gręžiniai ir kuri vykstant natūraliems šilumos mainams perteikia geoterminę energiją šilumos siurbliui ar jų sistemai, kuri užtikrina pastato (-ų) aprūpinimą reikalingos galios šilumine energija;

5.3. geoterminis gręžinys – išgręžta vertikalioji gręžskylė ir joje sumontuotas gręžskylės užpildu apipiltas šilumokaitis;

5.4. geoterminio gręžinio šilumokaitis – geoterminiame gręžinyje įrengtas vamzdynas (bendraašis U formos, dvigubos U formos ar kt. formos), kuriuo išgaunama geoterminė energija;

5.5. gręžskylė – atvira gręžinio ertmė, apribota sienelėmis ir dugnu;

5.6. gręžskylės užpildas – įvertinus konkrečios vietovės geologines sąlygas, atskiroms gręžskylės dalims užpilti projektuotojų parinktas medžiagų mišinys, naudojamas atskirų vandeningų sluoksnių tarpusavio izoliacijai ir geriems šilumos mainams tarp geologinės aplinkos ir šilumnešio užtikrinti;



II SKYRIUS

GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ PROJEKTAS IR JO DERINIMAS


6. Geoterminių gręžinių techninis projektas rengiamas visiems geoterminiams gręžiniams, nepriklausomai nuo įrengtosios šildymo galios. Pagal statinio šildymo sistemų projektuotojo parengtą projektavimo užduotį geoterminių gręžinių techninius projektus turi teisę rengti tik juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ir turinčios pagal Leidimų tirti žemės gelmes taisyklių 3.2 punktą LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes bei turinčios aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą įgijusius nuolatinius darbuotojus – hidrogeologus arba geologus.

7. Geoterminio gręžinio techninį projektą sudaro:

7.1. aiškinamasis raštas su bendraisiais duomenimis;

7.2. geoterminio gręžinio techninės konstrukcijos brėžinys su geologiniu pjūviu ir aprašas, kuriame turi būti pagrindžiamas (apskaičiuojamas) reikalingas geoterminio šilumokaičio (toliau – šilumokaitis) bendrasis ilgis. Jeigu geoterminį gręžinį numatoma įrengti požeminio vandens proveržio rizikos zonose, nustatytose LGT direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-6 „Dėl Lietuvos teritorijos požeminio vandens proveržio rizikos zonų ribų nustatymo“, jo konstrukcijoje turi būti numatytas gręžskylės sienelių tvirtinimas apsauginiais vamzdžiais;

7.3. geoterminių gręžinių išdėstymo sklype brėžinys;

7.4. techninės specifikacijos (reikalavimai gręžinių įrengimo darbams);

7.5. siūlomų medžiagų žiniaraščiai;

7.6. gamtosauginių priemonių aprašas;

7.7. nurodymai dėl hidraulinės šilumokaičių ir jungiamųjų vamzdynų patikros bei dėl eksploatacijos ir priežiūros;

7.8. leidimų tirti ir reikiamą kompetenciją įrodančių dokumentų, nurodytų 6 punkte, kopijos.


8. Prieš projektuojant didesnio, kaip 30 kW nominalios galios geoterminių gręžinių sistemą, bent viename gręžinyje turi būti atliekami geofiziniai tyrimai sklypo geologinei sąrangai ir uolienų šilumos laidumui nustatyti. Žemės gelmių tyrimai registruojami Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų LGT direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka.

9. Prieš projektuojant didesnės kaip 150 kW nominalios šildymo galios geoterminių gręžinių sistemą, tiriamųjų gręžinių skaičius parenkamas pagal santykį 1:150 kW, t. y. vienas tiriamasis gręžinys kiekvienam 150 kW sistemos galios. Tyrimų gali būti mažinama pagrindžiant geologinių sąlygų vienodumą.

10. Būtiną geoterminių gręžinių kiekį nustato projektuotojas, atsižvelgdamas į sklypo geologines–hidrogeologines sąlygas.

11. Projekto derinimas:

11.1. geoterminių gręžinių suprojektuotų projektuose, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.01:2010), nustatytais atvejais būtinas statybą leidžiantis dokumentas, įrengimui turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2010 nustatyta tvarka;

11.2. kai geoterminiai gręžiniai projektuojami šios Tvarkos 11.1 punkte nereglamentuotu atveju, projekto derinti nereikia. Šiuo atveju projektą tvirtina projekto rengėjas;

11.3. kai geoterminiai gręžiniai planuojami įrengti viešojo vandens tiekimo ir mineralinio vandens vandenviečių apsaugos zonoje, projektas turi būti suderintas LGT.

12. Suderintas arba 11.2 papunktyje numatytu atveju patvirtintas geoterminių gręžinių projektas yra leidimas jam įrengti.

13. Viena patvirtinto ar suderinto geoterminio gręžinio projekto kopija pateikiama gręžinio savininkui.


III SKYRIUS

BENDRIEJI TECHNINIAI-APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI

14. Gręžskylė su joje sumontuotu šilumokaičiu turi būti užpildyta (iš apačios į viršų) vandeniui mažai laidžiu skiediniu (gręžskylės užpildu), kuris turi užtikrinti atskirų vandeningų sluoksnių izoliavimą ir apsaugą nuo požeminio vandens pertekėjimo iš vieno vandeningo sluoksnio į kitą bei gerus šiluminės energijos mainus tarp žemės gelmių ir šilumokaičiu cirkuliuojančio šilumnešio.

15. Šilumnešis turi būti pagamintas iš savaime degraduojančių ir aplinkai draugiškų medžiagų ir tiesioginio patekimo į požeminius vandeningus sluoksnius atveju jis neturi kelti neigiamo poveikio požeminio vandens kokybei ir aplinkai. Galima naudoti:

15.1. vandens ir etanolio mišinį;

15.2. vandens ir propilenglikolio mišinį;

15.3. kitus netoksiškus ir biologiškai greitai degraduojančius tirpalus (medžiagas, mišinius), kurių saugos duomenų lapuose nurodyta, kad jie pagal ES kriterijus nepavojingi aplinkai.

16. Siekiant apsaugoti geoterminį gręžinį nuo atsitiktinio pažeidimo, projekte turi būti numatyta 1,0 m spindulio apsaugos zona.

17. Siekiant apsaugoti esamus infrastruktūros objektus nuo galimo neigiamo poveikio turi būti išlaikyti šie minimalūs atstumai:

17.1. nuo gretimo sklypo ribos – 3,0 m;

17.2. nuo esamo ar projektuojamo pastato pamato – 1,5 m;

17.3. nuo geriamojo vandens gręžinio – 5 m.

18. Siekiant išvengti nepageidaujamo atskirų geoterminių gręžinių tarpusavio poveikio ir mechaninio gretimo gręžinio pažeidimo gręžimo metu, rekomenduojami šie minimalūs atstumai:

18.1. 6 m, jei vertikalaus geoterminio gręžinio gylis – iki 100 m;

18.2. kai atskirų geoterminių gręžinių gylis siekia daugiau 100 m, minimalus atstumas tarp gręžinių turi būti ne mažesnis, kaip 6% geoterminio gręžinio gylio.


IV SKYRIUS

GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS IR NAUDOJIMAS

19. Įrengiant geoterminius gręžinius, Regionų aplinkos apsaugos departamentų, LGT atstovai gali tikrinti, kaip laikomasi geoterminių gręžinių techninio projekto reikalavimų ir, nustatę pažeidimus, gali sustabdyti darbus iki šių pažeidimų ir (ar) neigiamų padarinių pašalinimo.

20. Geoterminius gręžinius įrengiantys asmenys darbo metu privalo turėti LGT išduoto leidimo, nurodyto Aprašo 2 punkte, kopiją ir projektą, nurodytą Aprašo 7 punkte.

21. Įmonė, įrengusi geoterminius gręžinius, per mėnesį LGT turi pateikti du geoterminių gręžinių sistemos pasus, nurodytus Tvarkos priede. Geoterminių gręžinių sistemos pasas įregistruojamas Taisyklių nustatyta tvarka. Vienas paso egzempliorius pateikiamas geoterminės energijos sistemos savininkui.

V SKYRIUS

LEIDIMAS NAUDOTI GEOTERMINĘ SISTEMĄ

22. Leidimas naudoti geotermines gręžinių sistemas yra Taisyklių nustatyta tvarka LGT užregistruotas Geoterminių gręžinių sistemos pasas.

VI SKYRIUS

GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ LIKVIDAVIMAS

23. Geoterminius gręžinius likviduoti būtina:

23.1. visus nesandarius geoterminius gręžinius, kai neįmanoma jų pataisyti vėl užtikrinant sandarumą;

23.2. visus geoterminius gręžinius, jeigu toliau juos naudoti geoterminės energijos gavybai netikslinga;

23.3. visų tipų žvalgomuosius (paieškos) geoterminius gręžinius baigus numatytus tyrimus juose, jeigu neįmanoma ar netikslinga juos naudoti geoterminės energijos gavybai;

23.4. gręžinio savininkui pageidaujant, jeigu gręžinio likvidavimas nepažeis kitų geoterminės energijos vartotojų interesų;

23.5. dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus įrengti geoterminius gręžinius.

24. Geoterminio gręžinio savininkas per 6 mėn. privalo likviduoti gręžinį, kai nustoja jį naudoti ir jis nebus naudojamas ateityje arba valstybės institucija pareikalauja jį likviduoti.

25. Geoterminio gręžinio likvidavimas vykdomas pagal likvidavimo techninį projektą, kuriame turi būti:

25.1. likviduojamos geoterminių gręžinių sistemos numeris Žemės gelmių registre;

25.2. schema su geoterminės energijos gavybos vietoje esančiais likviduotinais gręžiniais;

25.3. apibendrintas geologinis pjūvis ir geoterminio gręžinio konstrukcija;

25.4. likvidavimo technologinė schema.

26. Parengtas likvidavimo projektas raštu teikiamas derinti LGT, kuri per dešimt darbo dienų projektą suderina raštu arba grąžina su pastabomis. Suderintas projektas prilyginamas leidimui geoterminiam gręžiniui likviduoti.

27. Įmonė, likvidavusi geoterminį gręžinį, surašo likvidavimo aktą, kurio kopijas per 15 dienų pateikia LGT ir likvidavimą užsakiusiam gręžinio savininkui.

28. Geoterminius gręžinius likviduoti turi teisę tik įmonės, turinčios pagal Leidimų tirti žemės gelmes taisyklių 3.2 ir (arba) 3.8 punktą LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes.


VII SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS. ATSAKOMYBĖ

29. Ginčai dėl Aprašo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

30. Už šio Aprašo nuostatų pažeidimą ir dėl to padarytą žalą asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
_______________________

Geoterminių gręžinių projektavimo,

įrengimo ir likvidavimo tvarkos priedas

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ SISTEMOS PASAS
Geoterminių gręžinių sistemos identifikavimo Nr*:______

Duomenų naudojimo apribojimas: __________ metai

Sistemos adresas: ___________________________________________________________________

                                            (apskritis, savivaldybė, miestas, seniūnija, kaimas, gatvė, namo Nr.)



Sistemos centro koordinatės (LKS-94 sistemoje) X ___________ m  Y  ___________ m



Žemės sklypo kadastrinis numeris: ___________________



Užsakovas  __________________________________________________________________________

                            (juridinio ar fizinio asmens kodas, pavadinimas arba vardas pavardė, buveinės adresas)

Rangovas ___________________________________________________________________________

                            (juridinio ar fizinio asmens kodas, pavadinimas arba vardas pavardė, buveinės adresas)





Įrengimo data: __________



Įrengtoji galia ___________ kW



Geoterminių gręžinių kiekis  __________



Geoterminių gręžinių maksimalus  gylis ________ m



Atstumas iki artimiausio geriamojo vandens gręžinio: gręžinio Nr:________ atstumas (m)_______ .



Artimiausios vandenvietės pavadinimas: _________________________________,



Vandenvietės sanitarinė zona   ___________________________________  atstumas (m) _____


Sistemos savininkai**:

Vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas	Fizinio ar juridinio asmens kodas	Adresas	Data nuo	Data iki

*- Pildo Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registro tvarkytojas;

** - Esant daugiau nei 5 savininkams, pridedamas papildomas lapas “Sistemos savininkai”



Sistemos būklė:                           

Būklė	Būklės pasikeitimo data

Atlikti tyrimai:

Tyrimo pavadinimas	Tyrimo data	Tyrimą atliko	Tyrimo registravimo Žemės gelmių registre numeris

Sistemos geoterminių gręžinių vietos schema***



Pastabos



*** - nurodomos visų geoterminių gręžinių vietos ir gręžimo metu suteikti numeriai







Informacija apie geoterminį gręžinį*** Nr._______

Gręžinio būklė                        

Būklė	Būklės pasikeitimo data

Gręžinio konstrukcija

Nr.	Gylis nuo ž.p.		Skersmuo,	Konstrukcijos elementas
	nuo ,m	iki, m	mm	tipas	medžiaga	likviduotas

Gręžinio šilumokaičio konstrukcija

Gylis nuo ž.p.		Vamzdžio medžiaga, skersmuo, sienelių storis
nuo, m	iki, m

Gręžinio šilumokaičio užpildymas šilumokaičio skysčiu

Cheminė medžiaga (pavadinimas, CAS Nr.)	Kiekis, litrais

Gręžskylės užpildas

Gylis nuo ž.p.		Užpildymo būdas	Medžiaga
nuo, m	iki, m

*** - kiekvienam sistemos geoterminiam gręžiniui pildomas atskiras lapas





Apibendrintas geologinių sluoksnių  aprašymas

Eilės Nr.	Pado gylis nuo ž. p., m	Sluoksnio geologinis indeksas	Pagrindinė sluoksnio uoliena	Sluoksnio aprašymas

Sistemos pasą pateikė:  ________________________________________________________________

(juridinio ar fizinio asmens kodas, pavadinimas arba vardas pavardė)



Įregistravo:

(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) (data)

Sistemos savininkai**:

Vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas	Fizinio ar juridinio asmens kodas	Adresas	Data nuo	Data iki

**- Pridedama esant daugiau nei 5 sistemos savininkams.

Nesigilinant į šilumos siurblio (geoterminio) veikimo principą, trumpa apžvalga šilumos siurblio privalumų ir trūkumų. Straipsnio pabaigoje rasite ir glaustą apžvalgą investicijų, kurios reikalingos įsirengiant skirtingų tipų katilines.

Statantis namą visada iškyla vieno ar kito sprendimo paieška. Ir čia susiduriama su srautu informacijos, kartais kardinaliai prieštaraujančio vieno eksperto siūlymui su kito eksperto pasiūlymu. Čia nieko siūloma nebus, bus tik apžvalga ir informacija pamąstymui.
Šilumos siurblys inovatyvus ir labai efektyvus sprendimas, jeigu:

Pastato šilumos nuostoliai yra maži – pastatas šiltas. Kuo šiltesnis namas- tuo mažesni bus kaštai įsirengiant ir ekploatuojant šilumos siurblį. Kuo mažesnė iš siurblio ištekanti šilumnešio temperatūra o grįžtanti aukštesnė - tuo ekonomiškesnis bus šildymas. Taigi tam geriausiai tinka grindinis šildymas arba iš bėdos šildymas su dideliais radiatoriais.

Pakankamos galios elektros įvadas – pageidautina (individualus, vidutinio dydžio namas) apie 10 – 15kW tik siurbliui. Ir čia atsiranda abejonė ar šilumos siurblys „nesuvalgys“ visų pinigų su tokiu galingumu. Iš tikrųjų tokia galia gali būti reikalinga kažkada, pvz. šilumos siurblio gedimas, ilgai besitęsiantis labai šaltas laikotarpis ir t.t tada jungiasi elektrinis šildymo elementas (tenas) ir užtikrina komfortišką gyvenimą. Realiai šilumos siurblio normaliam veikimui pakanka 2 – 3,5 kW el. galios ir to 10kW (vien siubliui atsargos ) nereikės jeigu manote kad galėsite „išgyventi“ dvi tris dienas ir be pagrindinio šildymo, pasikursite židinį ar krosnelę.

Pakankamo dydžio katilinė. Dažniausiai ta problema atsiranda namuose kuriuose reikalingas santykinai didelis karšto vandens kiekis arba įrengiama didesnių galimybių šildymo sistema pvz. su saulės kolektoriais, akumuliacinėmis talpomis.
Svarbu atkreipti dėmesį kad šilumos siurbliai sunkiai susidoroja su didesniu momentiniu karšto vandens poreikio užtikrinimu, pvz, didesnė viena vonia. Tokiu atveju bus problemų paruošti karšto vandens kiekį su integruotu boileriu kad ir 200 litrų. Geriausias sprendimas atskirai įrengiamas boileris min. 300 litrų.

Turite laisvos ir geoterminiam šildymui tinkamos žemės plotą?
Įsirengiant horizontalų   lauko kontūrą, laisvą žemės plotą galima suprasti kaip plotą kuriame būtų užkastas plastikinis vamzdis. Žemės laisvas plotas apytikriai turi būti apie 3x didesnis už namo šildomą plotą. Horizontalus kontūras yra vienas populiariausių tipų lyginant įrengimo kaštus ir šildymo efektyvumą.
Tinkama žemė tokia kurią pakankamai laisvai gali pasiekti saulės spinduliai, ateityje nebus vykdomi kasinėjimo darbai, nėra priklota kitų komunikacijų (dujos, drenažas, kabeliai).
Tinkamas gruntas – geriausias drėgnas (vandeningas), molis, juodžemis. Blogai smėlis, akmenys ir uolos. Papildomas problemas sudarys ir sklypas su labai nelygiu paviršiaus reljefu.

Įsirengiant vertikalų kontūrą (gręžinys) žemės reikės nedaug , čia dažniau iškyla technikos privažiavimo klausimas. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad esant galimybei įsirengti horizontalų kontūrą, darytis gręžinį netikslinga. Nes siurblio NVK (naudingumo koeficientas) padidėjimas toks nereikšmingas dėl kurio vertėtų išleisti keliolika papildomų tūkstančių litų. Ir yra nedaug medžių kurių šaknys pasiektų ir pažeistų vamzdyną, taip pat ir daržovės augs dirvoje kuri yra virš vamzdžių. Čia tos dvi priežastys vien dėl kurių kartais žmonės ryžtasi darytis gręžinius.

Įsirengiant sistemą vanduo – vanduo laisvos žemės kaip ir nereikia. Čia dažniausiai iškyla problemos su kaimynais ar valstybinėmis institucijomis. Tačiau tai vienas efektyviausių ir kartais santykinai pigiai įrengiamas lauko kontūras. Reikalingas vandens paėmimo šaltinis (gręžinys, upė, ežeras) ir vieta vandens išleidimui. Tai kategorijai galima priskirti ir horizontalų kontūrą klojamą ežero ar upės dugne. Tik jo efektyvumas bus mažesnis už vanduo – vanduo, tačiau šiek tiek didesnis už žemės kontūrą.

Katilinių apžvalga:

Kietas kuras – pigiausias šildymo būdas. Tačiau ir daugiausiai darbo įdėjimo ir rūpesčių reikalaujanti katilinė; nuo malkų iki kamino valymo. Ir viena trumpiamžiškiausių katilinių. Gerai prižiūrimas katilas tarnauja 8 – 12m.
Paprasčiausia katilinė (komplektas) gali kainuoti apie keturis kartus pigiau už geoterminę katilinę.

Kieto kuro katilinės kaina su granuliniu katilu ir akumuliacine talpa apie du kartus pigiau už šilumos siublį ir šioje vietoje jau verta pagalvoti ką rinktis. Nes šilumos siurblio darbo resursas 20 – 40m. Taip jis gali sugesti tik skirtumas kad jo viso keisti nereikės, pakaks pakeisti vieną ar kitą dalį. Susidėvėjus kieto kuro katilo metalui jis tampa neremontuojamu arba remontas padeda tik trumpam laikui.

Dujinis kuras – vienas brangesnių šildymo būdų. Tačiau vienas patogiausių ir gana ilgaamžiškas katilo tarnavimas. Moderni dujinė katilinė gali kainuoti apie 2,5 – 3 kartus pigiau už šilumos siurblį.
Reikėtų paminėti kad dažnai dujų atvedimo kaina prilygsta visos dujinės katilinės kainai. Ir tokiu atveju paskaičiavus, jeigu visa dujų šildymo sistemos kaina gali siekti  20 – 25 tūks. litų jau verta pagalvoti gal geriau turėti geoterminį šildymą kad ir dvigubai brangesnį, bet tuo pačiu daugiau kaip dvigubai  mažesnes sąskaitas eksploatuojant. Ir kas svarbu išvengiant visų, kartais sunkiai protu suvokiamų, biurokratinių procedūrų suderinant visus reikalus su dujotiekio ir dujinės katilinės įrengimu.

Kilo klausimų, reikalingos paslaugos ar konsultacija. Parašykite UAB „Evelsa“ evelsa.sildymas@gmail.com  Nes mes naudodami kokybiškas medžiagas ir įrangą turime galimybę Jums pasiūlyti maksimaliai patrauklų variantą.
Mes naudojame: vandentiekio ir šildymo vamzdžius koncerno UPONOR, šilumos siurblius NIBE ir
STIEBEL ELTRON, dujinius katilus JUNKERS

Daugiau informcijos apie vandentiekio, šildymo sistemas ir katilines rasite Evelsa - svetainėje

Dauguma žino, kad grindinis šildymas vienas komfortiškiausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų. Tačiau dauguma galvoja, kad jį įsirengti labai brangiai kainuoja.

Grindinio šildymo sistema truputį gaunasi brangesnė lyginant su radiatorių šildymo sistema, kada montuojami paprasčiausi ir pigiausi plieniniai radiatoriai.

Grindinio šildymo sistema bus pigesnė jeigu bus lyginama su šildymo sistema,  grindų (kanaliniais) konvektoriais arba pastatomais konvektoriais. Kanaliniai arba pastatomi konvektoriai būna kartais reikalingi kada dideli langai iki žemės. Tai vienintelis būdas sumontuoti dizainiškai patrauklią sistemą.

Pavadinimas	Kaina Eurai su PVM
Vamzdis d20, kolektoriai, magistralinis vamzdis, darbo užmokestis	21 - 25 m2
Vienos patalpos (vienas kontūras) laidinė automatika	51
Vienos patalpos (vienas kontūras) radijo automatika. Sunku įvertinti, priklauso nuo bendro patalpų kiekio.	apie 120
Pamaišymo mazgas ( kada šildymui naudojamas aukštos temperatūros vanduo)	460
Grindų pagrindo konstrukcija - pol.puta(EPS 100) 10cm storio + arm. tinklas + pol. plėvelė	apie 7.6/m2
Grindų pagrindo konstrukcijos sudėjimas (labai priklauso nuo grindų konstrukcijos kokybės)	apie 2.6/m2
Betonavimo darbai - 7cm storio. Darbo užmokestis ir medžiagos	apie 7.2/m2

Darbų eiga ir trukmė:

Eil.Nr	Darbų pavadinimas	Trukmė, pastabos
1.2	Vidaus kanalizacijos darbai	Dvi dienos darbo
1.2	Lauko darbai (geoterminis šildymas, horizontalus kontūras)	Dvi darbo dienos
3	Grunto sutankinimas	Viena diena darbo
4	Juodgrindžių betonavimas	Viena diena darbo
5	Vidaus vandentiekio darbai ir dalis grindinio šildymo (magistralės, kolektoriai)	Dvi darbo dienos (galimi darbai ir ant grunto)
6	Sumuštinio sudėjimas Ia.- 10cm. IIa - 5cm putos+ plėvelė+ tinklas	Dvi dienos darbo
7	Grindų šildymo vamzdyno vyniojimas	Viena, dvi darbo dienos
8	Grindų betonavimo darbai apie 7cm storio	Viena, dvi darbo dienos
9	Katilinės montavimo darbai (po katilinės apdailos arba be apdailos)	Dvi, trys darbo dienos
10	Grindų šildymo patalpų automatikos montavimas, derinimas( po pirmo sienų dažymo - laidinė automatika)	Viena darbo diena
11	Santechnikos prietaisų montavimas (kriauklės, vonios, WC ir t.t) po apdailos.	Dvi, trys darbo dienos

Tikslią šildymo sistemos sąmatą gali suskaičiuoti įmonė  UAB "Evelsa" . Daugiau informacijos rasite čia

Video pristatymas - grindų šildymo vamzdyno išvyniojimas. Šilumos šaltinis šilumos siurblys su gręžiniais. Toks tankus vyniojimas siekiant į grindis tiekti kuo žemesnės temperatūros vandenį t,y kuo ekonomiškiau išnaudoti šilumos siurblį.

Grindinio šildymo grindų konstrukciją rasite čia

 

Karšto vandens ruošimas. Kiekis ir temperatūra.

Trumpa apžvalga apie karšto vandens ruošimo būdus.

Prieš keletą metų dar buvo populiaru naudoti dujinius šildymo katilus su momentiniu vandens ruošimu. Jie buvo įrengiami dėl mažos kainos, lengvo pajungimo ir nekreipiant dėmesio kiek ir kokios temperatūros vandens jie gali paruošti. Vartotojai tokių sistemų, susidurdavo su problemomis: didelis temperatūrų svyravimas, mažas karšto vandens kiekis, ilgas karšto vandens atitekėjimo laikas iki prietaiso ( nebuvo galima recirkuliacija ) ,dažnas šilumokaičio kalkėjimas.Katiluose su momentiniu BKV ruošimu yra naudojami dvieju tipų šilumokaičiai: plokštelinis ir biterminis. Jei katilas yra su biterminiu šilumokaičiu, tai reiškia, kad šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas tuo pačiu katilo šilumokaičiu, kuris naudojamas ir šildymo sistemos vandeniui šildyti. Katiluose su plokšteliniu šilumokaičiu karštam vandeniui ruošti yra naudojamas dar vienas, atskiras (plokštelinis) šilumokaitis, tad vandentiekio vanduo į pagrindinį katilo šilumokaitį nepatenka. Katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei jų analogai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jie turi ir vieną esminį trūkumą – vandentiekio sistemos vandenyje esančios kalkės pastoviai nusėda katilo šilumokaityje ir pamažu užkemša jo vidines sieneles. Uždaroje, t.y., šildymo sistemoje, kalkių kiekis yra labai mažas, visos kalkės iš karto nusėda ant šilumokaičio sienelių ir, jei sistema nėra pastoviai papildoma nauju vandeniu, daugiau kalkių neatsiranda, tad ši problema nepasireiškia. Kaip buvo minėta, katilai su biterminiu šilumokaičiu yra šiek tiek pigesni nei katilai su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau jų aptarnavimas yra sudėtingesnis: tiek plokštelinį, tiek ir biterminį šilumokaitį kasmet reikia išvalyti nuo kalkių, praplaunant specialiomis cheminėmis priemonėmis. Skirtumas tas, kad plokštelinį šilumokaitį galima lengvai išimti, vietoj jo įdėti kitą ir visas valymo procedūras atlikti ne kliento namuose, o specialiai tam skirtose serviso tarnybos patalpose. Tuo tarpu biterminio šilumokaičio priežiūra ir valymas yra vykdomi kliento namuose ir užima gana nemažą laiko tarpą. Taip pat ir katilo su biterminiu šilumokaičiu remontas gedimo atveju (kai užkalkėja šilumokaitis) yra daug brangesnis - pagrindinio katilo šilumokaičio kaina, kartu su remonto darbais, gali siekti pusę naujo katilo kainos. Temperatūros svyravimai atiranda dėl karšto vandens ruošimo principo - įtekančio į katilą vandens apie +10 C temeperatūra pakeliama apie DT=30- 35 C, t.y iki +40 - +45C. Kada naudojamas mažesnis kiekis karšto vandens, vanduo būna karštesnis ir atvirkščiai. Mažiausiai vandens temper. svyruoja jeigu vanduo teka iš maišytuvo vienodu srautu. Karšto vandens kiekį paruošti kurio užtektų pilnai atsuktam vienam maišytuvui ( apie 12 – 14 ltr/min ) reikia net apie 24 kw galios. Nes vieno litro tūrio vandens kiekį pakelti vienu laipsniu temperatūros reikia sunaudoti vieną kilokaloriją (Kcal) arba 1,16 vatvalandžių (Wh) energijos.

 Tūrinis vandens šildytuvas – boileris.

Galima sakyti, kad tūrinis vandens šildytuvas – tai atskira metalinė talpa, skirta vandentiekio vandeniui sušildyti ir laikyti. Vandens šildymo proceso metu iškrenta kalkių nuosėdos, kurios „prikimba“ prie metalinių paviršių ir įtakoja metalo koroziją, todėl ši talpa gaminama iš nerūdijančio plieno arba dažniau iš paprasto plieno, padengto specialia apsaugine danga iš keramikos. Tūriniai vandens šildytuvai yra apibūdinami talpa, t.y. kaupiamo vandens kiekiu, ltr. Pagal talpą, buityje naudojami tūriniai vandens šildytuvai būna nuo kelių litrų (galima montuoti į baldus, pvz., po kriaukle) iki kelių šimtų litrų. Šildytuvai gali būti pakabinami ant sienos arba pastatomi ant grindų. Pakabinami būna mažesnės talpos (iki 200 ltr.), o pastatomi – didesnės (paprastai virš šimto ltr.). Tūriniame vandens šildytuve šaltas vandentiekio vanduo yra šildomas iki tam tikros temperatūros. Kaip šilumos šaltinis vandens pašildymui boileryje dažniausiai yra naudojama elektra, todėl tokie boileriai yra vadinami elektriniais vandens šildytuvais arba elektriniais boileriais. Jei boileryje vanduo yra šildomas ne tik elektra, bet ir katilo (kieto kuro, dujinio ir t.t.) pagalba, tokie boileriai dar papildomai turi metalinį spiralinį gyvatuką ir yra vadinami kombinuotais. Elektriniai (šildomi vien elektra) boileriai dažniausiai būna mažesnės talpos (nuo kelių ltr. iki apytiksliai 200 ltr.). Juose naudojamas 1-2 kW galios fienfazis arba kelių kW trifazis (naud. didesnės talpos boileriuose) elektrinis tenas. Kombinuoti dažniau būna didesnės talpos boileriai (nuo ~80 ltr. iki kelių šimtų ltr). Kombinuotuose boileriuose įmontuotu gyvatuku cirkuliuoja šildymo sistemos vanduo, kuris ir sušildo boileryje esantį vandenį iki reikiamos temperatūros. Kombinuotų boilerių gyvatukų galia paprastai būna nuo kelių iki dešimties kW, tačiau gaminami ir galingesni 20-40 kW. Tokie boileriai vadinami greitaeigiais, nes juose vanduo sušildomas per gana trumpą laiką. Pvz. greitaeigis 125 ltr boileris sugeba efektyviai panaudoti net 24kw šildymo katilo galios ir vandenį nuo 10С iki 55- 60 C pašildyti per 25 – 30 min.

Dažna klaida renkantis šilumos siurblį, neįvertinti karšto vandens ruošimo galimų problemų. Nes neužtenka žinoti kad bus jame 180 ltr boileris. Svarbu per kiek laiko ir kokios temperatūros bus paruošiamas karštas vanduo. Šilumos siurblio parinkimas būna pagal šildymo sistemos galią t.y dažnai gyvenamojo namo šilumos nuostolius padengti pakanka 8 – 15 kw galios siurblio. Tokios siurblio galios nepakanka užtikrinti greito karšto vandens ruošimo. Tokiu atveju lieka galimybė didinti boilerio dydį gal net iki 300 – 400 lr kuriame karštas vanduo bus šildomas ilgesnį laiką iki teperatūros 40 - 45 С.
Formules kurių pagalba galėsite patys pasiskaičiuoti kokį kiekį karšto vandens turėsite ir kokios galios reikės jį pašildyti iki reikiamos temperatūros rasite čia >>>.

Svarbus dalykas, norint efektyvaus ir patikimo šilumos siurblio veikimo - pasirinkti patikimą ir kompetetingą įmonę. Kuri gali visus darbus atlikti viena, prisiimti atsakomybę už kolektoriaus įrengimą ir bendrą šilumos siurblio patikimą veikimą.
Horizontaliojo kolektoriaus įrengimas gerokai pigesnis nei vertikaliojo zondo, todėl daug kas ima ir suabejoja, ar verta daugiau investuoti, jeigu abu šildymo būdai - efektyvūs. Tiek horizontaliojo kolektoriaus, tiek vertikaliojo zondo paskirtis ta pati: paimti grunte esančią šilumą. Horizontaliojo kolektoriaus paimamos šilumos atsinaujinimas yra pagrįstas saulės energija. Per vasarą saulė prišildo paviršinį žemės gruntą, kuriame įrengtas kolektorius, o žiemą iš jo yra imama šiluma. Taigi vertikalusis zondas ir horizontalusis kolektorius skiriasi tuo, kad naudoja skirtingus atsinaujinančiosios energijos šaltinius.
 Nusprendus įsirengti pigesnį horizontalųjį kolektorių labai svarbu įvertinti gruntą. Tinkamiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas ţvyras, šlapias priemolis, durpės, o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias. Tuo atveju, kai gruntas yra smėlingas, o gruntinis vanduo giliai, horizontalusis kolektorius bus neekonomiškas. Sausame grunte paklotas kolektorius, imdamas šilumą, atvėsina aplink save esančią geologinę aplinką, o smėlis tarsi izoliatorius. Be to, reikia įvertinti, kad žiemą virš kolektoriaus esantis gruntas įšąla. Dėl to kolektorius atsiduria izoliuotoje erdvėje ir nebeturi iš kur paimti šilumos. Visai kas kita, kai jis įrengiamas molingame, drėgname grunte, kuriame nors ir labai lėtai, cirkuliuoja drėgmė. Tokiu atveju tinkamai sumontuotas kolektorius veiks efektyviau. Įsirengiant horizontalųjį kolektorių labai svarbu jį teisingai pakloti, t.y. jis turi būti klojamas ne mažesniame nei 1,3 m gylyje, kad jo nepasiektų įšalas.  Nuo sausio iki kovo mėnesio drėgno priesmėlio grunto geologinės aplinkos temperatūra 1,5 m gylyje yra apie 6 laipsnius. Nuo balanžio mėnesio ji pradeda pamažu kilti ir rugpjūčio mėnesį pasiekia 11-13 laipsnių. Taigi saulės energija viršutinį grunto sluoksnį gerokai prišildo. Vis dėlto atvėsęs oras ir rudeniniai lietūs vėl ima vėsinti gruntą ir jau lapkričio mėnesį 1,5 m gylyje esančios aplinkos temperatūra pažemėja iki 10, o gruožţio viduryje yra apie 9 laipsniai. O tuomet, kai šios šilumos mums reikia daugiausia, sausi ir vasari, grunto temperatūra tesiekia 5-6 laipsnius. Taigi įsirengiant horizontalųjį kolektorių reikia žinoti, kad tokios šildymo sistemos eksploatavimo išlaidos gali brangiau kainuoti, bus brangesnė 1 kv. m šildymo kaina, palyginti su vertikaliuoju.
Tačiau įvertinus vertikalaus kolektoriaus didesnes įrengimo išlaidas ir iš jo  gaunamą  naudą, dažniausiai pasirenkamas horizontalusis kolektorius, jeigu tik yra laisvo ir tinkamo tam grunto. Nes ir šilumos siurblių gamintojai nurodo tik neženklų NVK ( naudingo veiksmo koeficientas ) padidėjimą, šilumos siurblį ekplotuojant su vertikaliu kolektoriumi.
Dar prieš keletą metų, horizontalaus kolektoriaus įrengimui  buvo dažniausiai naudojamas d40 politeleno vamzdis klojant vamzdžius apytikriai 1m atstumu.
Dabar rinkoje atsiradus daug šilumos siurblių tiekėjų, pagal šilumos siurblių gamintojų rekomendacijas  klojamas  d25 ir d32 vamzdžiai, sumažėja ir klojimo atstumas tarp vamzdžių iki 0,6 - 0,8 m. Tai leidžia maksimaliai išnaudoti visą laisvą sklypo plotą, horizontalaus kolektoriaus įrengimui.

Visada verta kreiptis į  UAB "Evelsa"

 

Grindų šildymo sistemos – jau ne prabanga, o patogumas. Tuo net neabejokite!

Visų pirma, grindų šildymas yra sveikas patalpų šildymo būdas. Be to, švelnus grindų šilumos spinduliavimas tiesiogiai veikia jūsų kūną – taip išvengiama tarpinio oro šildymo etapo. Pasiekiamas optimalus rezultatas - toks pats komforto lygis esant 2.C žemesnei kambario temperatūrai. Naudinga žmogaus sveikatai: kai šiltos kojos ir vėsi galva, kiekvienas jaučiasi puikiai. Kylant energijos kainoms bei didėjant aplinkos apsaugos svarbai, ypač aktualus tampa dar vienas Uponor grindų šildymo sistemos privalumas: grindų šildymas iki 12 % sumažina energijos sąnaudas, kartu sumažėja ir šildymo išlaidos. Be to, žemesnė tiekiamo vandens temperatūra leidžia naudoti ekologiškesnius šildymo sistemos elementus - kondensacinius dujinius katilus, šilumos siurblius ir net daug efektyviau galima panaudoti kieto kuro katilus su akumuliacinėmis talpomis. Daug yra diskutuojama dėl per sauso oro ir didesnio dulkių kiekio kada sumontuotas grindų šildymas. Tai nėra tiesa, nes visi suprantame, kad radiatorius, kurio paviršiaus temperatūra dažnai būna 50-70C labiau sausina orą už grindis, kurių temperatūra 20 - 26C. Dulkių daugiau neatsiranda, jos tik labiau pastebimos, dulkės atsipalaiduoja nuo sausų grindų ir su šilto oro srautu skraido ore. Bet tai geriau už rūgstančias dulkes ant vėsių grindų kur nors po spinta. Esant radiatoriams daug dulkių su oro srautu (konvekcija) sunešama į radiatorių konstrukciją, kur jos ir būna. Kartais, staiga padidinus temperatūrą, iš radiatoriaus sklinda net nemalonus kvapas. Demografinės studijos rodo, kad mūsų laikais žmonės daugiau nei bet kada praleidžia laiko namų aplinkoje, nesvarbu, ar tai priklauso nuo daugiau turimo laisvalaikio, ar daugiau dėl darbo, kurį į namus parsinešti leidžia šiuolaikinė technologijų plėtra. Komfortas namuose yra svarbesnis nei bet kada anksčiau tiek namų savininkui, tiek ir statytojui, o namų šildymas optimaliausiu būdu tampa svarbiausiu prioritetu.

Kreipkitės į UAB ,,Evelsa" mes padarysime šildymo projektą ir profesionaliai sumontuosime grindininį šildymą.

Šiuolaikinių grindų šildymo vandeniu plastikiniais vamzdžiais sistemų Europoje pradžia siekia 1970 metus - kai prasidėjo lanksčių PEX vamzdžių pramoninė gamyba Švedijoje. Skandinavai ir vokiečiai turi didžiausią patirtį panelinio šildymo ir vėsinimo būdų (grindimis, sienomis ir lubomis) pritaikymo ne tik gyvenamai statybai bet ir pramoniniuose objektuose.
Lietuvoje šio šildymo sprendimo patirtis daug mažesnė (pradžia buvo apie 1994m.), bet vis labiau populiarėjantis – net konvekcinių prietaisų gamintojai savo pasiūlymuose dabar jau turi tokius sprendimus. Keista, tačiau net ir šiais laikais dar yra žmonių, tikinčių gandais apie grindų šildymo „keliamas dulkes“, „kojų tinimą“, bei mitais, jog negalima taikyti tokio šildymo miegamuosiuose ar esant medinėms dangoms.
Remkimės faktais - Europos (ISO 7730) ir Lietuvos higienos normos (HN 69:2003) nurodo sekančias šiluminio komforto sąlygas:
• patalpos T 20-24 [°C], grindų T 19-26 [°C], - T skirtumas vertikalus <3 [°C]
• oro drėgnumas patalpje (40-60%)
• oro judėjimo vidutinis greitis (0,1-0,25 m/s)
Optimali oro T patalpoje yra 22°C. Lyginant su pilnai konvekciniu būdu (radiatoriai, konvektoriai ar orinis šildymas) grindų šildymo atveju tą pačią jaučiamą temperatūrą su mažesne 2°C (20°C) oro temperatūra, o tai duoda nemažą eksploatacijos efektą (12%).
Grindų šildymo atveju šiluma perduodama 50% spinduliavimo būdu (priklauso nuo šildymo ploto ir atstumo iki jo – visas grindų paviršius ir žmogus būna tiesioginiame kontakte) ir 50% konvekcijos būdu (temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir oro).
Bandymais nustatyta, kad optimali grindų T yra 24°C – žmogus jaus diskomfortą, kai grindys yra per šaltos (< 19°C) arba per karštos (>26°C). Maksimali grindų T leidžiama grindų šildymo atveju (29°C) yra tik atskirais atvejais, kai reikia dengti didelius šilumos nuostolius (<100W/m2), ir palyginti trumpą laiką (kai lauke yra kritinės temperatūros). Teisingai planuojant/instaliuojant/eksploatuojant grindų šildymo sistemą grindyse paprastai yra 22-26°C, taigi T skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir patalpos oro susidaro 2-6°C – dulkėms “kilti” tai per mažas skirtumas.
Akivaizdu, kad T skirtumas ir oro konvekcija žymiai didesni yra konvekcinio šildymo metu!
Atlikti laboratoriniai tyrimai Vokietijoje (studija” Tyrimai apie kilimų erkes ir pelėsinį grybelį, esant namuose grindų šildymo sistemai ir šildymui radiatoriais” VELTA, Norderstedt, Hamburg 1990) įrodo, kad dulkėms, erkutėms ir alergenams plisti sąlygos esant grindų šildymui yra blogesnės, lyginant su šildymu radiatoriais.
Švedijoje atlikta studija (Wooden floors over underfloor heating, (Swedish Flooring Trade Association, GBR (Edition 1:2005) nurodo, kaip turi būti išpildomas grindų šildymas esant medinei grindų dangai.
Skandinavijoje ikimokyklinių įstaigų mikroklimato studijų išvadose pateikiama kaip rekomendacija vaikų darželių žaidimo kambariuose taikyti grindų šildymo būdą kaip privalomą.
Medicinos įstaigų operacinėse patalpose statybos normos reglamentuoja panelinį (kažkodėl Lietuvoje suprantama tik kaip sieninį?) šildymą dėl mažesnės oro konvekcijos/dulkių ir patogesnio valymo bei dezinfekcijos/ nes nėra matomų šildymo prietaisų.
Visų tyrimų ir studijų išvados yra priešingos vis dar skleidžiamiems gandams:
• įrodyta, kad vertikali grindų šildymo T kreivė yra arčiausia idealaus šildymo kreivei,
• tik grindų šildymo atveju galime užtikrinti komfortinę grindų temperatūrą patalpoje,
• oro judėjimas esant grindų šildymui dėl mažo T skirtumo yra minimalus,
• dėl mažesnės oro cirkuliacijos blogesnės sąlygos kilti dulkėms ir alergenams,
• grindų šildymo atveju turime šiltas ir sausas grindis – erkutėms veistis sunkesnės sąlygos
• virš šildomų grindų galimos medinės dangos (“blogiausios” yra kiliminės dangos)
Išvada: pastatuose su gera šilumine izoliacija ir grindų šildymu žmonės jaučia, kad oro kokybė yra geresnė prie mažesnės oro temperatūros. Įrodyta tyrimais, kad šiltos grindys, vėsesnis ir sausesnis oras sveikatos ir higienos atžvilgiu yra geresnis už konvekcinį šildymą radiatoriais.
Įvertinus dizaino privalumus - nėra matomų šildymo prietaisų ir apribojimo baldų išdėstymui ir mažesnius eksploatacijos kaštus (mažesnė T patalpoje, mažesni nuostoliai per išorines atitvaras, ventiliaciją ir magistraliniuose vamzdynuose) grindų šildymo sistema yra puikiausias šildymo sprendimo pasirinkimas.
Lemiamas argumentas didesnis komfortas prie mažesnių eksploatacijos kaštų su panašia investicija!

 

YOUTUBE,REKLAMA,GOOGLE,NEMOKAMI SKELBIMAI,IMONES,GMAIL,